Metodika

HOLISTINĖ SVEIKATOS UGDYMO METODIKA

L. Sakalauskas , D. Kepenis

Matematikos ir informatikos institutas,

Palangos sveikatos mokykla

Santrauka.
Straipsnyje nagrinėjama sveikos gyvensenos ugdymo metodika, realizuota Palangos sveikatos mokykloje, kartu su savo filialais išleidusiai per 8 metus daugiau kaip 22000 absolventų. Ši metodika derina organizmo maitinimą, valymą bei grūdinimą su trumpalaikio streso priemonėmis, leidžiančiomis mobilizuoti adaptacines organizmo galimybes. Metodikos taikymo patirtis bei mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ją tinkamiausia taikyti vidutinio amžiaus klausytojų (30-50 metų amžiaus) sveikatos ugdymui bei stiprinimui, ir ji gali būti rekomenduojama kaip veiksminga priemonė lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijai.

 Įvadas.
Tarp Lietuvos gyventojø nuolat auga mirtingumas nuo ligų, tiesiogiai susijusių su žmonių gyvensena: širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų [1,2]. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 10%, aplinkos ir darbo sąlygos – 20%, paveldimumo faktoriai – 20%, o likusius 50 % lemia gyvenimo būdas. Todėl išsivysčiusiose valstybėse vis platesnį pripažinimą įgyja sveiko gyvenimo būdo koncepcija, orientuota į žmogaus organizmo natūralių adaptacinių galimybių panaudojimą [3]. Ši koncepcija remiasi holistine (gr. holos – visas, [4]) pažiūra į sveikatos palaikymą, išsaugojimą ir stiprinimą, nagrinėjančia žmogų ir įvairias jo sferas kaip vieningą sistemą.
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas tradicijas. Jau šio šimtmečio pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas, St. Šalkauskis, A.Maceina, K.Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus sampratą [5]. Pagal harmoningą sveikatos ugdymo sistemą dirbo K.Dineikos įkurtas sveikatos centras Druskininkuose [6], iš kurio patyrimo vėliau sėmėsi daugelis Lietuvos sveikatos centrų, klubų ir mokyklų. Nemaža holistinio sveikatos ugdymo darbo patirtis sukaupta Palangos sveikatos mokykloje, kuri per  8 darbo metus kartu su savo filialais išleido daugiau nei 22 000 absolventų [7]. Straipsnio tikslas – panagrinėti Palangos sveikatos mokyklos praktikoje taikomų ir išbandytų priemonių sveikatai stiprinti bei ugdyti kompleksą.

Sveikos gyvensenos ugdymo metodika.
Sveikos gyvensenos ugdymo metodika derina organizmo maitinimą, valymą bei  grūdinimą su trumpalaikio streso priemonėmis, leidžiančiomis mobilizuoti adaptacines organizmo galimybes. Ji pritaikyta vietinėms ekonominėms bei geografinėms sąlygoms.  Naudojamos priemonės gali būti realizuojamos keliomis sudėtingumo pakopomis. Pirmąją pakopą, kurią įsisavina dauguma mokyklos klausytojų, sudaro:
sveika mityba ir jos įpročių ugdymas;
kūno mankštinimas bei grūdinimas;
psichoemocinės pusiausvyros lavinimas bei dvasinis ugdymas;
sveikatos kontrolė ir savikontrolė.

Sveika mityba ir jos įpročių ugdymas.
Būtina pabrėžti, kad dėl blogos Lietuvos gyventojų sveikatos bene labiausiai kaltos susiklosčiusios netaisyklingos mitybos tradicijos. Būtent netaisyklinga mityba, plintanti hipodinamija ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Dažniausiai pasitaiko šios mitybos klaidos [7, 9]:
per didelis maisto kiekis;
vienu metu vartojami tarpusavyje nederantys produktai;
per daug naudojama konservuotų, virtų, chemiškai ar kitaip apdorotų produktų;
per didelę maisto dalį sudaro gyvulinės kilmės produktai;
nereguliarus maitinimosi režimas;
per mažai kramtomas maistas;
per daug naudojama druskos, cukraus, riebalų;
naudojama daug ekologiškai užterštų produktų.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra: apvalyti organizmą nuo toksinų ir suformuoti sveikos mitybos bei organizmo valymo įgūdžius. Palangos sveikatos mokykloje taikoma tarptautiniu mąstu pripažinto mitybos specialisto Dž. Ozavos 3-4 dietos [8, 9].  Jos mums priimtiniausios dėl geografinių ir ekonominių sąlygų. Dietos yra universalios ir optimaliai tinka visiems klausytojams, netgi sergantiems psichosomatinėmis ligomis. Šias dietas sudaro grūdų ir kruopų patiekalai (60%), šviežios arba virtos daržovės (30%) ir vegetarinės sriubos (10%). Į šias vegetarines dietas įeina energetiškai vertingi ir gerai įsisavinami maisto produktai: daiginti grūdai, sėlenos, šviežios daržovės. Tai trumpalaikės, 2 savaičių dietos, skirtos organizmo iškrovai ir valymui. Šios dietos suteikia žmogui būtiną vitaminų bei mikroelementų kiekį, jų kaloringumas siekia 1200 kcal per parą. Mokant taisyklingos mitybos taikomos šios priemonės:
paskaitų ciklai apie sveiką mitybą, jos klaidas, produktų suderinamumą, jų įsisavinimą, energetinę vertę ir t.t.;
sveiko maisto gamybos kursai;
tradicinės sveiko maisto šventės bei parodos;
literatūros leidimas bei platinimas, bendradarbiavimas spaudoje ir  RTV.

Kūno mankštinimas bei grūdinimas.
Hipodinamija, sėdimas darbo būdas lemia organizmo patologinius pokyčius ir daugelį rizikos faktorių. Tai sąlygoja ankstyvą organizmo senėjimą ir daugybę taip kitų vadinamų civilizacijos ligų. Mokykloje yra siulomos tokios fizinio lavinimo priemonės
rytinė higieninė mankšta;
ritminis meditacinis bėgimas su išsimaudymu atvirame vandens telkinyje bet kokiu oru;
plaukimas ir ritminë gimnastika vandenyje;
koreguojanti ir kvėpavimo gimnastika;
ilgalaikis bėgimas, aerobiniai šokiai ir sportiniai žaidimai;
liaudies šokiai ir žaidimai;
masažas ir savimasažas;
sauna.

Šių priemonių poveikis keliariopas: palaikomas raumenų tonusas, padidinamas sąnarių paslankumas, pašalinamos susikaupusios druskos, kiti šlakai ir toksinai, padidinamas gyvybinis plaučių tūris, pagerinami medžiagų apykaitos ir degimo-oksidacijos procesai, stiprinamos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, šalinimo, medžiagų apykaitos bei lytinė funkcijos [10].
Dvasinis ugdymas bei psichoemocinės pusiausvyros lavinimas. Neįvertinus žmogaus psichoemocinės ir dvasinės būsenos reikšmės, visų fizinių priemonių poveikis gali būti bevaisis ar netgi žalingas. Kartu naudojant skirtingas žmogaus sferas veikiančias priemones bendras rezultatas gali turėti sinergetinį pobūdį, t.y. galutinis efektas bus žymiai didesnis nei aritmetinė atskirų poveikių suma.

Sveikatinimo priemonės turi būti taikomos kaip sveikos, atviros pasaulėjautos dalis. Sudarant visą užsiėmimų programą turi būti atsižvelgiama į vietos ekonomines ir geografines sąlygas bei susiklosčiusias istorines tradicijas. Tuomet klausytojai ir dėstytojai sukuria mikrokolektyvą, padedantį pajusti pasitikėjimą savimi, realizuoti kiekvieno individualias galimybes. Palangos sveikatos mokykloje skaitomų paskaitų metu nagrinėjami šie klausimai:
holistinis sveikatos supratimas kaip pasaulėjautos dalis;
sveikatingumo istorija ir tradicijos Lietuvoje;
medicininiai sveikatingumo ir ilgaamžiškumo aspektai;
bioenergetinės žmogaus galimybės ir jų lavinimas;
motinos ir vaiko sveikata, šeimos sveikatingumo problemos.

Be paskaitų rodomi filmai, rengiami koncertai, vakaronės, spektakliai, įvairios pratybos. Siekiant sumažinti psichoemocinę įtampą, skatinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, reguliariai organizuojamos bendros šventės, kuriami įvairūs ritualai, ugdomos tradicijos. Keturis kartus per metus absolventai kviečiami į tradicines sveikuolių šventes.

Sveikatos kontrolė ir savikontrolė.
Klausytojų sveikatos pokyčiai per Palangos sveikatos mokykloje praleistas 2 savaites vertinami keliais metodais: naudojami Eurofito, Apanasenkos, Kuperio testai [10-11]. Matavimus atlieka gydytojai – šios srities specialistai.Testavimo metu nustatomi keli parametrai, leidžiantys įvertinti bendrą organizmo būseną, jo darbingumą, deguonies įsisavinimo galimybes, tikimybę susirgti psichosomatinėmis ligomis, įvertinti biologinį amžių bei prognozuoti gyvenimo trukmę. Tai svorio, lankstumo, raumenų tonuso, kvėpavimo funkcijos, širdies veiklos matavimai. Dalis šių rodiklių gali bûti taikomi net namų sąlygomis.

Rezultatai ir jų aptarimas.

Palangos sveikatos mokyklos klausytojų fizinės būklės pokyčių statistinės analizės rezultatus galima rasti straipsnyje [10], kur ištyrus beveik 500 klausytojų, padaryta išvada, kad po dviejų savaičių mokyklos kurso statistiškai patikimai pagerėja klausytojų fizinės būklės rodikliai.
Palangoje 1992 m. dirbo Maskvos Aviacijos ir kosmonautikos medicinos MTI mokslininkų grupė [11]. Tyrimų metu buvo matuojama 18 biologinių, psichofiziologinių ir biocheminių kriterijų, kurių pagrindu padarytos išvados apie žmogaus senėjimo tempą įvairiuose amžiaus perioduose, taip pat apie pakitimus riebalų, baltym arba kraujo apykaitos sistemose, sensomotorinëse reakcijose. Buvo tiriama vyrų ir moterų organizmo biologinio senėjimo dinamika. Pasirodo, kad priešlaikio senėjimo pikas pastebimas palyginus jauname amžiuje (25-30 metų). Moterų jis yra 8,5 1,0 metai, vyrų  12,0 0,75 metai. Apie 40-45 metus ši tendencija keičiasi į priešingą, įgydama banguojantį pobūdį. Po 2 savaičių mokyklos kurso įsisavinimo pastebimas senėjimo tempų lėtejimas: 30-40 metų amžiaus moterų 5-6 metai, vyresnio amžiaus 3-4 metai, o iki 40 metų vyrų 6-7 metai, vyresnio amžiaus 4-5 metai. Taip pat buvo apskaičiuotas vyrų fizinės būklės indeksas, kuris po mokyklos kurso pakilo nuo 0,48 (žemiau vidutinio) iki 0,69 (aukščiau vidutinio). Palyginus duomenis mokyklos kurso pradžioje ir pabaigoje, galima daryti išvadą, kad normalizuojasi pulsas ir kraujospūdis, palengvėjama 3-18 kg, 4-8 metais sumažėja biologinis amžius, dvigubai sulėtėja senėjimo tempai.

Kauno medicinos akademijos Kardiologijos instituto Palangos filialo mokslininkai 1993 m. tyrė Palangos sveikatos mokyklos kontingento: ištirta 60 asmenų, jų tarpe 35 vyrai, 25 moterys, kardiovaskuliarinės sistemos funkcinio rezervo dinamiką [12]. Tyrimo ataskaitoje pateikiama išvada, kad per dviejų savaičių kursą sveikatos mokykloje padidėja fizinis darbingumas, pagerėja širdies darbas, sumažėja arterinis sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, pastebimi širdies ritmo vegetacinės reguliacijos atsistatymo rezultatai. Be to, būnant mokykloje sumažėja nerimastingumas ir depresija, iš dalies padidėja internalumas (iki 30 metų grupėje), pasiekimo motyvacija lieka stabili. Kartu pažymėta, kad ligoniams su aiškia patologija ir didelio laipsnio hipertonija labiau indikuotinas atstatomasis gydymas specializuotuose centruose.

Lietuvos gydytojų sąjungos Sveikatos sisteminių tyrimų grupė palygino sveikatos aspektus Palangos sveikatos mokykloje ir tradicinėse sanatorinėse reabilitacijos įstaigose [13]. Tyrimo rezultatai leido padaryti išvadas, kad sveikata mokykloje pagerėja žymiai labiau negu tradicinėse sanatorinėse-reabilitacijos įstaigose. Sveikatos mokykloje iš esmės pagerėjo socialinė adaptacija ir parama, kai sanatorijose dalis pacientų pasijuto dar vienišesni nei anksčiau. Asmeninės išlaidos sanatorijose ir Sveikatos mokykloje maždaug vienodos, tačiau skiriasi jų struktūra. Sanatorijose daugiau pinigų išleidžiama maistui ir vaistams, o sveikatos mokykloje pramogoms ir kultūriniams renginiams. Sveikatos mokyklos klausytojai ją vertina aukščiau negu sanatorijų pacientai savo įstaigas, jie sutinka, kad Sveikatos mokykla geriau padeda pasiekti sveikatos stiprinimo tikslą.

Išvados.
Holistinė sveikos gyvensenos ugdymo metodika derina organizmo maitinimą, valymą bei grūdinimą su trumpalaikio streso priemonėmis, leidžiančiomis mobilizuoti adaptacines organizmo galimybes. Ji realizuota Palangos sveikatos mokykloje, kartu su savo filialais išleidusiai per 8 metus daugiau kaip 22000 absolventų. Metodikos taikymo patirtis bei mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ji tinkamiausia vidutinio amžiaus klausytojų (30-50 metų amžiaus) sveikatos ugdymui bei stiprinimui ir gali būti rekomenduojama kaip veiksminga priemonė lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos priemonė. Po dviejų savaičių kurso Palangos sveikatos mokykloje normalizuojasi pulsas ir kraujospūdis, palengvėjama 3-18 kg, 4-8 metais sumažëja biologinis amžius, dvigubai sulėtėja senėjimo tempai.

Literatūra
1. Informacinis leidinys “Lietuva MCMXC: Sveikata ir jos problemos”. Nacionalinė Sveikatos Politikos Konferencija, Vilnius, Lietuva, 29-30 kovo 1993. L-la “Medicina”, Kaunas.
2. V.Grabauskas, Domarkienë. Aterosklerozės sukeltų ligų epidemiologinė situacija Lietuvoje. Kardiologijos seminarai, 1995, 1 tomas, Nr. 13, p.p. 11-17.
3. Lucas. Nature’s Medicines. New York : Parker Publ. Co., 1973. (anglø kalba).
4. V.Kvietkauskas (ats. red.) Tarptautinių žodžių žodynas. Vyr. enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1985.
5. Paulauskas. Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos filosofinė pedagogika. Vilnius: “Žinija”, 1990.
6. K.Dineika. Judėjimas, kvėpavimas, psichofizinė treniruotë. V.: Mokslas, 1984.
7. D.Kepenis. Holistinė  sveikatos ugdymo sistema. Sveikata, No 9, 1996, psl. 2-4.
8. L.Lukoševičius. Nutukimo rizikos veiksnių biocheminiai aspektai (šiame leidinyje).
9. Dž.Ozava. Makrobiotika. 1992.
10. J.Dainauskas, D.Kepenis. Palangos sveikatos mokyklos klausytojų – moterų fizinė būklė. Socialiniai sveikatos aspektai, red. D.Pangonytė, Vilnius-Kaunas, 1992, psl. 20-23
11. V.S.Tichončuk ir kiti. Maskvos Aviacinės ir kosminės medicinos MTI, ataskaita Nr 328-1992, kovo 9, Maaskva.
12. D.Žemaitytė, J.Bružaitienė, A.Būta. Palangos sveikatos mokyklos veiklos ir efektyvumo analizė pagal kardiovaskuliarinės sistemos funkcinio rezervo ir psichologinės būklės dinamikos įvertinimą. Ataskaita už 1993 metus, Palanga.
13. E.Guogienė. Sveikata, No 9, 1996.

HOLISTIC  APPROACH  FOR  HEALTH  PROMOTION

L. Sakalauskas, D. Kepenis

An experience of the Palanga health school is discussed. The conclusion is made that the system of healthiness developed in the school is mostly suitable for the middle-age people (30-50 years old) and may be recommended  as the efficient tool for  the early  prevention of  “civilization deseases”.