Ar vaikai apsaugomi nuo menkaverčio maisto?

184

Birželio 1 dieną minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną, kurios metu norime atkreipti maisto pramonės, visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į maisto produktų lentynas, kurios vilioja vaikus spalvingomis maisto produktų pakuotėmis. Ar tokiems maisto produktams keliami išskirtiniai reikalavimai? Ar visi, vaikams skirti, maisto produktai yra sveikatai palankūs?

Sveikatos specialistai nuolat agituoja rinktis sveikatai palankų maistą, nes daugelis sveikatos sutrikimų siejami su sveikatai nepalankia mityba. Uždaras ciklas, vieni rekomenduoja rinktis maisto produktus, kurių prekybos centruose galima rasti tik keliuose, tam tikruose skyriuose, kuriuos norint pasiekti reikia praeiti beveik visus kitus skyrius. O juk ne su bet kuriuo vaiku gali lengvai praeiti pro maisto produktų lentynas, kuriuose mirga marga gražios pakuotės, po kuriomis nežinia kas slypi. Mažieji gali nesuprasti kaip maisto prekių lentynose gali būti maisto produktai, kurie yra „nevalgomi”. Kiti gamina ir rūpinasi tik tuo, kad daugiau nupirktų, tad didžiąją dalį lėšų, skirtų maisto produktų gamybai ir įvedimui į rinką, atiduoda marketingo specialistams, kurių užduotis užtikrinti produkto populiarumą ir perkamumą.

Parduotuvių lentynos perpildytos sveikatai nepalankių maisto produktų, tad natūraliai kartais iškyla klausimas: „Ar tikrai čia maisto produktas ir ar jis sukurtas žmogui?”

„Žinoma, skeptikai pasakytų neikite į prekybos centrus ir nesiveskite ten vaikų. Auginkite savo daržoves, vaisius, uogas, net gal grūdus ir laikykite vištas dedekles, kad naminių vištų padėtus kiaušinius galėtume valgyti visus metus. Tokiais draudimais nieko nepasieksime, izoliavimasis nuo socialinio gyvenimo ir XXI a. ignoravimas atneštų dar blogesnių pasekmių išleidus vaikus į mokyklą, o gal išgirstume siūlymą ir ten jų neleisti? Mano įsitikinimu, sveikatai palankus maistas gali pakeisti menkavertį ir vaikų organizmus žalingai veikiantį maistą, tačiau tik bendradarbiaujant visoms šalims drauge.

Pirmiausia, turi būti vykdomas vartotojų švietimas t.y. ne tik vaikų, bet, visų svarbiausia, tėvelių, nes jie yra pavyzdys, kuriuo vaikai seka. Kai visuomenė pasieks aukštesnį sąmoningumo lygį mitybos atžvilgiu, tuomet pastariesiems nesirenkant menkaverčio maisto turės keistis ir maisto pramonė. Atsakingos institucijos neturės kito pasirinkimo, kaip keisti teisės aktus sveikatai palankia linkme. Tik tokiu principu, mano manymu, bulvių traškučius gali pakeisti sveikatai palankūs užkandžiai. Kitu atveju, nesistebėkime antsvorio, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų šio laikmečio ligų didėjimu“, –  įsitikinusi įstaigos “Sveikatai palankus” įkūrėja Raminta Bogušienė.

Konditeriniai gaminiai, net patys paprasčiausi sausainiai, bandelės, spurgos, kurių sudedamųjų dalių sąraše be menkaverčių rafinuotų kvietinių miltų ir cukraus, pridedama ir hidrintų riebalų. Visi maisto produktai turintys hidrintų riebalų potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes net maži kiekiai transriebalų susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bei siejami su nutukimu. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą transriebalų kiekį, vaikams apskritai rekomenduojama vengti šių riebalų. Spraginti gaminiai, sausi pusryčių dribsniai, saldinti pieno produktų gaminiai (ledai, sūreliai, jogurtai), gazuoti saldinti gėrimai, sulčių gėrimai, nektarai, greito paruošimo gaminiai ir kiti žaismingomis pakuotėmis traukiantys vaikų akis maisto produktai nėra palankūs vaikų sveikatai. Vartojant šiuos menkaverčius produktus vaikams viršyti cukraus dienos normą, kuri yra 12 g per dieną, ir kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra labai paprasta. Jau nekalbama apie tai, kad vaikai drąsai gali nusipirkti bulvių traškučių ar saldainių su etilo alkoholiu. Todėl kyla klausimas: „ar tikrai užtikrinama vaikų sveikatos apsauga nuo menkaverčio maisto?“.

Sveikatai palankaus maisto technologė R. Bogušienė nurodo, kad cukraus ir druskos kiekiai vaikų maitinimo apraše skirtame ugdymo įstaigoms yra ribojami. Vaikų maitinimui tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose negali būti druskos daugiau kaip 1,7 g šimte gramų, kituose produktuose ir gaminamuose patiekaluose druskos gali būti – ne daugiau kaip 1 g šimte gramų produkto. Cukraus apribojimai taikomi ugdymo įstaigoje gaminamiems patiekalams ir gėrimams, kuriuose cukraus turi būti mažiau nei 5 g šimte gramų produkto. Pasaulio sveikatos organizacija skatina vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų, nors apie tai vaikų maitinimo apraše kol kas nėra nurodyta. Rinkoje rasti bandelę ar sausainį, pagamintą iš viso grūdo miltų ar kitų miltų nei kvietiniai miltai – beveik neįmanoma.

Maisto technologė R. Bogušienė sako, kad gaminamiems ir prekybos centruose siūlomiems maisto produktams, kurie „skirti vaikams” ar kitiems produktams kuriuos gali valgyti ir vaikai, apribojimų nėra. Nors kai kurie gamintojai atsižvelgia į vaikų maitinimo apraše, skirtame ugdymo įstaigose vaikų maitinimo organizavimui, reikalavimus. Tačiau šiame teisės akte taip pat nėra apimta visi sveikatai palankaus maisto užtikrinimo kriterijai. Pavyzdžiui, greito paruošimo košės su rafinuotais grūdais ar kiti perdirbti pieno, mėsos produktai gali atitikti šio teisės akto reikalavimus. Šioje vietoje didžiausią įtaką turi gamintojo sąmoningumas, ar gaminamas maisto produktas bus sveikatai palankus ar ne.

Tėvelių, maisto pramonės ir kitų atsakingų už vaikų maitinimo organizavimą asmenų maisto reglamentavimo ir sąsajų su sveikata raštingumo didinimas turi būti vienas iš prioritetinių siekių valstybės sveikatos politikoje. Vartotojai turi mokėti skaityti ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją ir žinoti, kokios sudedamosios dalys potencialiai nėra palankios sveikatai, o gamintojai ieškoti būdų keisti žalingas sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, hidrintus riebalus į palankesnius sveikatai.

Ką mano gamintojai ir sveikuoliai apie „vaikams skirtų“ maisto produktų rinką

„Pakankamai logiška, kad maisto pramonėje gaminami ir prekyboje pateikiami maisto produktai su spalvingomis pakuotėmis ir užrašais „skirta vaikams“, nes tai verslininkams padeda didinti pardavimus. Tačiau dažnu atveju tokie produktai su dideliu kiekiu pridėtinio cukraus, kuriam žmonės jaučia priklausomybę, todėl suvalgoma vis daugiau ir daugiau. Kol bus paklausa, tol tokie produktai bus prekyboje. Tačiau niekaip negaliu suprasti tėvų, kurie perka tokius produktus savo mylimiems vaikučiams. Atrodo taip paprasta paimti pakuotę ir paskaityti sudedamąsias dalis, atkreipti dėmesį į druskos, cukraus kiekį ir maisto priedus. Tik tuomet išsirinksime sveikatai palankesnius maisto produktus, kai atkreipsime dėmesį į tai, ką perkame.

Vaikai natūraliai renkasi produktus be pridėtinio cukraus.  Belieka tik tėveliams „nelepinti“ savo vaikučių sveikatai nepalankiais produktais. Nežadėkite savo mažyliui  spalvingų ledinukų ar traškučių už gerą elgesį, nes taip ugdote sveikatai nepalankius įpročius ir formuojate neteisingą valgymo kultūrą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje besiformuojantys mitybos įpročiai lemia būsimą suaugusio žmogaus sveikatos būklę, todėl ypatingą dėmesį vaikų mitybai skirti reikėtų nuo pat kūdikystės, o tinkamus įpročius ugdyti ne tik namuose, bet ir mokykloje, kitose viešosiose vietose, kur mėgstate lankytis su vaiku. Nuo  žmonių  sąmoningumo priklauso jų pačių ir vaikų sveikata.

Jau kuriama vaikų maisto linija ir prekyboje pasirodė pirmieji produktai su „Arkliuko Dominyko“ personažu. „Arkliuko Dominyko“ produktuose nebus pridėtinio cukraus, transriebalų ir kitų sveikatai kenksmingų cheminių priedų”, – nurodo projekto „Urbanfood” įgyvendintoja Saulė Serafinienė.

„Draudimai vaikų neveikia, juos veikia spalva, kvapas, skonis. Vaikai valgo tai, ką valgo jų tėvai. Pradžioje sveikatai nepalankūs produktai vaikui nebūna skanūs, bet sekdamas suaugusiųjų pavyzdžiu, jis pripranta prie to, kas jam neskanu. Alus, degtinė, tabakas dar nei vienam paaugliui nebuvo skanus pirmą kartą, bet palaipsniui tai tampa visai skanu, smagu ir vėliau pasidaro būtina. Taip save apkvailinus, smegenys ir visi skonio receptoriai atbunka, sąmoningumas mažėja, o pripratus sunku atsisakyti.

Vaikai seka autoritetais. Jei namuose nėra autoritetų, jų yra mokykloje, gatvėje. Kuo sąmoningesni tėvai, tuo mažiau jiems problemų su savo vaikais dėl spalvotų pakuočių. Sąmoningų tėvų vaikams skanūs namuose pagaminti ledai ir saldumynai, „plastmasinis” maistas jų nevilioja. Todėl didžiausias efektas bus tada, kai tėvai supras, kokią jie įtaką daro savo vaikams”, – teigia Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

„Mėsos gaminiai, skirti vaikams, gaminami iš itin kruopščiai parinktos žaliavos, naudojami aukštos kokybės ingredientai, kad dešroje ir dešrelėse būtų viskas, kas vertingiausia yra pačioje mėsoje. Antai gaminant vištienos dešras ir dešreles, pagrindinė žaliava yra vištienos filė, minimaliai naudojami technologiškai reikalingi maisto priedai ir visiškai nenaudojami maisto priedai, kurie yra draudžiami naudoti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame vaikų maitinimo globos bei ugdymo įstaigose apraše (nėra skonio ir aromato stipriklių, dažiklių ir kita). Taip pat druska neviršija 1,7 g šimte gramų produkto kaip nurodyta vaikų maitinimo apraše. Nors šis teisės aktas taikomas laisvanoriškai ir gamintojams yra privalomas tik  tiekiant maisto produktus į ugdymo įstaigas, tačiau gamintojai gerai jį žino ir juo vadovaujasi”, – sako KG Group“ Paukštininkystės verslo Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė.

Įstaiga „Sveikatai palankus“ siekia praplėsti visuomenės požiūrį sveikatai palankios mitybos tematika ir suformuoti pagrindus sąmoningiems mitybos pokyčiams šeimose, formuojant augančios jaunosios kartos įpročius. Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenė „Sveikatai palankus“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina tikros žinios sveikos mitybos ir gyvensenos aspektais.

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos tyrinėtoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, 864517472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt

DALINTIS

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here