Kaip juoktis, jei neberandame priežasčių?

358

Juokas – emocija, kuri yra naudinga mūsų kūnui ir sielai. Juoko jogos trenerė Kristina Laučienė sako, kad juokas kuria draugystę, taiką mūsų širdyse ir gerina santykius su kitais. Kristina veda juoko jogos užsiėmimus. Ji sako, jog tam, kad juoktumėmės, nereikia priežasties ir visus ragina tiesiog tai daryti.

Interviu su juoko jogos trenere Kristina Laučiene.

Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado juoko joga.

Mane supo žmonės, turintys puikų humoro jausmą ir mes visi skaniai pasijuokdavome. Tas jausmas, kai juokiesi su draugais – tiesiog nuostabus. Juoko man norėjosi kaip oro. O prieš maždaug ketverius metus supratau, kad savęs tikrosios ir nepažįstu. Mano troškimas gerai jaustis juoko pagalba buvo toks stiprus, jog neretai dėdavausi humoristės kaukę, juokaudavau, o tie juokai ne visada pasirodydavo juokingi. Įvairūs juokeliai pradėjo mane varginti, nes tai jau nebuvau aš. Ši pažintis su tikrąja savo savastimi, atvedė mane i mokymus, seminarus, kur ir sutikau juoko jogos trenerę. Taip aš pirmą kartą sudalyvavau juoko jogos sesijoje. Juoko joga leido pasijusti savimi, nes viskas, ko norėjau, tai – juoktis. O tai, kad galiu juoktis be priežasties, buvo tiesiog atradimas ir išsilaisvinimas.

Kokia buvo pirmoji jūsų treniruotė?

Prisipažinsiu, nebuvo lengva. Pilnai atsivėrusi juokui pasijutau po trečiojo užsiėmimo. Jaučiau kaip visu kūnu vilnijo švelni, šilta, maloni energijos banga, prisipildžiau šviesos ir energijos. Po juoko meditacijos atėjo gilus atsipalaidavimas. Tai buvo tarsi patvirtinimas, kad galiu tai daryti ne tik dėl savęs, bet savo juoku ir energija pasidalinti su kitais žmonėmis.

Kaip tapote juoko jogos trenere? 

Susipažinusi su juoko joga, po kelių mėnesių išvykau į Angliją mokytis ir tapau juoko jogos trenerė. Juokas be priežasties, pagalvojau, kas gali būti geriau? Nebereikia galvoti pokštų, pasakoti ar klausytis anekdotų – tiesiog juokiesi ir kvieti kitus prisijungti.

Šiuo metu žmonės užsiima įvairių sričių joga. Kokie, jūsų manymu, būtent juoko jogos privalumai?

Man ši jogos rūšis patinka, nes ji neapsiriboja asmenine žmogaus pažanga. Juokas atveria širdis, skatina kurti šiltesnius ir glaudesnius ryšius su artimaisiais, draugais. Pozityvumas, įgytas juoko jogos užsiėmimų metu, plinta kaip emocinis užkratas žmonėms, su kuriais palaikome ryšius. Kalbu ne tik apie šeimą, draugus, bet ir žmonės, su kuriais sėdime šalia autobuse, restorane, prasilenkiate gatvėje.

D. Šermokas nuotr.

Kokia yra juoko nauda žmogaus organizmui?

Juoko metu didėja deguonies kiekis kraujyje, gerėja kraujotaka ir išsiskiria laimės hormonai – endorfinai, didėja raumenų atsipalaidavimas, mažėja kraujospūdis bei cukraus kiekis kraujyje, stiprėja imunitetas, lengviau įveikiamas stresas. Juoko metu yra veikiami tie vidiniai raumenys, kurių paprastai nenaudojame savo fizinei veiklai palaikyti – taip yra išvibruojami vidiniai organai, akivaizdžiai pagerėja žarnyno, širdies veikla, stabilizuojasi kvėpavimas. Tačiau labiausiai man patinka tai, kad juoko pagalba lengvai gali padėti sau ir šalia esančiam kitam žmogui, sumažinti įtampą, paleisti iš savo kūno visas įstrigusias varginančias emocijas. Juokas be priežasties tampa sąmoninga dvasine praktika – palaipsniui formuojasi nauji mąstymo bei veikimo įgūdžiai, leidžiantys išsilaisvinti iš ribojančių įsitikinimų ir artinantys žmogų prie džiaugsmingo gyvenimo.

Su kokiais sunkumais susiduria pradedantieji jūsų treniruotėse? Ar tai yra labai individualu, ar yra tam tikras laiko tarpas, kada žmogus išsilaisvina?

Žinoma, grupėje nepažįstamų žmonių, egzistuoja pradinio drovumo, sumišimo. Paskatinu dalyvius stebėti save, apgalvoti, kur buvo nedrąsu, nesmagu, gėda. Tačiau juoko jogos sesijos metu juokas daro stebuklus, atmosfera šiltėja, atsikratoma baimių, varžymosi, po meditacijos daugelis sako, kad pavyko atsipalaiduoti, būna, net užmiega. Kaip vystosi užsiėmimas, neretai priklauso nuo grupės dinamikos. Būna, kad su viena grupe tiek įsijuokiam, jog net meditacijos negaliu vesti, o kartais viskas praeina ramiau.

Visų pirma, viskas priklauso nuo požiūrio į save patį. Ar aš save priimu visą, ar tik iš dalies? Ar dažnai save kritikuoju, kaip dažnai pagiriu? Ar vykstant tam tikroms situacijoms, manyje yra daugiau kritikos, vertinimo ar priėmimo? Neretai baimė suklysti, žmones verčia įsitempti, tai pastebiu ir juoko jogos treniruočių metu, kai dalyviai pernelyg stengiasi atlikti pratimus teisingai. Tiesa yra ta, kad nėra teisingo ar neteisingo pratimo atlikimo, yra tik jūsų individualusis. Kaip ir individualus balso garsas, taip ir jūsų individualus juokas.

Kaip vyksta juoko jogos treniruotė?

Juoko jogos sesiją pradedame legvais apšilimo pratimais – kvėpavimo, plojimo, skandavimo. Vėliau darome juoko pratimus. Kiekviena treniruotė yra improvizacija. Būnu pasiruošusi pratimų sarašą, tačiau pagrindinė užsiėmimo medžiaga yra pats žmogus. Treniruotė vyksta pagal dalyvių įsitraukimą, energiją. Jausdama grupės dinamiką, keičiu pratimų tempą, atsipalaidavimo pratimų eigą. Užsiėmimus paprastai baigiame meditacija. Sesija  – treniruotė trunka iki 1.5 valandos.

11701051_10207316477060785_8920440899399842372_n[1]
Asmeninio archyvo nuotr.
Kokius pokyčius matote žmonėse, kurie tuo užsiima?

Didžiausias atradimas yra tas, kad juoko joga stiprina pasitikėjimą savimi, ji įkvepia daugiau atsiverti ir daugiau bendrauti. Juoko joga padėjo man suvokti, kad daug ką galiu išspręsti be didelio pergyvenimo, tiesiog pasitikėdama procesu. Viena jogos dalyvė kartą pasakė: „Jūs gelbėjate pasaulį“. Sutrikau ir pagalvojau, kad juk ne aš, o dalyviai, besijuokdami ir formuodami savyje šviesesnį požiūrį į visus gyvenimo aspektus, keičia save, vadinasi, keičia pasaulį. Dalyviai dalinasi, kad pakili emocija išlieka dar kurį laiką po treniruotės, jaučiasi energijos antplūdis, lengviau sekasi bendrauti ir dirbti. Tačiau praktiką reikia kartoti, kitaip ši pakili būsena išgaruoja. Įgūdžiai susiformuoja palaipsniui. Taip pat, teko išgirsti atsiliepimą, kad žmogus po juoko jogos sesijos jautėsi taip, tarsi pabudo iš sapno ir tik vėliau suprato, jog jau seniai jautė depresijos požymius ir buvo bejėgis tai pakeisti savarankiškai. O juoko jogos praktika tarsi elektrošoku prižadino ir prikėlė naujiems potyriams, naujam gyvenimo etapui ir skoniui. Šie ir visi kiti pasidalinimai yra labai svarbūs tolesniam mūsų asmeniniam augimui.

Jogos treneriai dažnai teigia, jog jei nori poveikio, neužtenka vien mankštintis, svarbu ir tinkamai maitintis, medituoti, laiku eiti miegoti. Su kuo rekomenduojate derinti juoko jogą? Ar galioja tie patys patarimai? 

Visiškai sutinku! Sveikas žmogus neapsiriboja vien gebėjimu juoktis be priežasties. Sveikas žmogus yra tas, kuris laikosi darbo ir poilsio rėžimo, tinkamai maitinasi, juda, mankštinasi, palaiko ryšį su savo vidumi, medituoja. Žmogus pasimeta, kai, rodos, karjera sekasi, namai aprūpinti, o staiga ima ir praranda sveikatą. Negali sakyti, kad esi sveikas, net jei skauda, pavyzdžiui, tik dantį. Kiekvienas elementas, tiek asmeninis, tiek socialinis, tiek intymus žmogaus gyvenimas yra vienodai svarbūs. Tik neretai, žmogus šito nesuvokdamas, gali pasakyti, kad „Ne piniguose laimė“ arba „Pakentėk, nenumirsi…“. Pats pokytis žmoguje ir jo gyvenime neatsiranda vien atėjus į juoko jogos užsiėmimą. Tai labiau yra pasiruošimas pokyčiui, o keistis galima išmokti per praktiką. Būtent veikdami, per asmeninius patyrimus, mes galime suvokti tam tikrus procesus, atrasti naujus suvokimus ir ryšius su tais procesais. Taip mes mokomės naujų mąstymo bei veikimo modelių. Taip žmogus tampa savo gyvenimo šeimininku.


Ar žmogus, kuris užsiima juoko joga, verkia? Ar jūs verkiate?

Iš tikrųjų, pažvelkime – juokas ir verkimas yra stiprios emocijos ir tam, kad žmogus jaustųsi laisvas, jos abi turėtų būti tinkamai išreikštos. Prisiminkite, tiek po verkimo, tiek po juokimosi, jaučiame palengvėjimą, tarsi kažkas, ko mums nereikia, palieka mūsų kūną ir protą. Pati pastebėjau, kad kai nuolat praktikuoju juoko jogą, emocijų amplitudė sumažėjo. Rečiau atsiranda ir progų verkti dėl nesėkmių, jas pradėjau priimti kaip pamokas. Tačiau likau jautri žmogui, aplinkai. Visuomet susigraudinu pamačiusi socialinį eksperimentą ar išgirdusi juoko jogos dalyvio patirtį, kaip jis ar ji įveikė sunkumus, kaip siekė ir pasiekė laimės būseną. Verkiu per praktikas, kuriose aš vis dar pažindinuosi su savimi. Tai labai įdomūs išgyvenimai – verkiu, nes juokiuosi, o juokiuosi dėl to, kad verkiu.

Juoko jogos trenerės Kristinos Laučienės teigimu, tiek natūralus, tiek treniruotės metu sukeltas juokas, žmogaus organizmui teikia tokią pačią naudą. Tačiau treniruotės ir pratimai užtikrina juoko sukeliamos naudos pasisavinimą. Natūraliai užklumpantis juokas, dažniausiai, trunka per trumpai, kad kūnas gautų visą jo teikiamą naudą. Taigi, Kristina džiaugiasi, jog jau nebeieško atsakymo, kodėl turėtų juoktis ir tiesiog daro tai, ko labai nori – juokiasi.  

(Asmeninio archyvo nuotraukos).

Milda Noreikaitė

DALINTIS

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here