R. Bogušienė. „Tarybinis skonis“ dar gajus vaikų maitinime

365


raminta bogusiene Kaip bebūtų, bet kartų skirtumas jaučiamas ne tik požiūryje į gyvenimo būdą, bet dar stipriau skiriamės suvokime apie maistą ir jo paskirtį mūsų gyvenime. Šis požiūrio skirtumas gajus ir vaikų ugdymo įstaigose.

Vieno darželio ilgametė dietistė su pasididžiavimu ištarė: „Aš jau net trisdešimt metų dirbu vaikų ugdymo įstaigoje ir žinau, ką vaikai turi valgyti“. Šiais žodžiais ji norėjo pasiguosti esamais pokyčiais vaikų maitinime. „Įsivaizduokite, atsakingos institucijos netvirtina
valgiaraščių, nes mes prie cepelinų neduodame vaikams šviežių daržovių. Kaip mums išsisukti iš tokios situacijos?“ – klausė ji. Žinoma, atsakymas paprastas: „Pirmiausia, kasdieninėje vaikų mityboje neturėtų būti iki kaulų gelmių „rafinuoto skonio“ sistemos pamėgtų cepelinų su spirgučiais. Tokiems „rafinuoto skonio“ žinovams aukščiausia kokybė – rafinuoti miltai, rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, stipriai perdirbtos bulvės ir pan., nes tik jie –„gryni“ produktai ir juos valgydami jie jaučiasi rafinuotai gerai. Jei jau taip norisi išsaugoti tradicijas, vaišinkime tokiu maistu svečius šventinių pietų metu, bet ne vaikus darželyje ar mokykloje.

Sveikatos apsaugos ministerija priėmė nuostatą, kad prie kiekvieno vaikams skirto pietų patiekalo turi būti šviežios daržovės. Gal nors taip išguisime sovietinį palikimą iš vaikų kasdieninės mitybos?

Mes auginame laisvus ir žingeidžius pasaulio vaikus ir jiems siekiame suformuoti ne tik suvokimą – „alkanas“ ar „sotus“, „skanu“ ar „neskanu“, „mėgstu“ ar „nemėgstu“. Mes jiems norime parodyti maisto įvairovę, spalvas, skonio paletę, o ne vien sūru ar saldu. Juk skonių yra daug daugiau – rūgštus, kartus, aštrus, o kur dar jų sąveika ir neatrasti klodai. Mes norime, kad mūsų vaikai atskirtų gerą maistą nuo prasto. O laikui bėgant taptų išrankiais valgytojais, kurie rinktųsi gerą maistą, valgytų su pasimėgavimu, reguliariai, subalansuotai ir įvairiai.

Mes norime perduoti savo vaikams suvokimą, kad maistas tai energija, kuri reikalinga, kad augtų sveiki ir laimingi. Svarbu, kad maistas suteiktų žvalumo, o neatimtų iš organizmo paskutinių jėgų. Mes norime juos mokyti, kad skonį jaučiame ne pilnu skrandžiu, o skonio receptoriai gyvena liežuvyje. Maisto aromatą galime užuosti, tam mums duota nosis. Pasidžiaugti patraukliu valgio pateikimu lėkštėje, pamatyti spalvas ir įvairumą mums duotos akys. Mes norime, kad vaikai žinotų ir suvoktų, kaip maistas virškinamas ir, kad jų organizmai pasisavins visus vitaminus tik gerai maistą sukramčius.

O kokį vaizdą matome tradicinių cepelinų su spirgučiais lėkštėje? Nežinau kaip Jūs, bet aš matau blokinius penkiaaukščius, kurie man neatrodo labai patraukliai, nors ir restauruoti. Lygiai taip, kaip įdėčiau tuos pačius cepelinus ir „rafinuotų riebalų“ porciją į šiuolaikinę lėkštę.

Mes norime vaikus supažindinti su daržovių ir vaisių, grūdų įvairove, pajusti jų formas, spalvas ir tekstūrą. Šiais metais startuoja iniciatyvos „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurios iniciatorius VšĮ „Sveikatai palankus“ ir pagrindinis projekto rėmėjas UAB „LIDL Lietuva“ bei Erasmus+ KA2 tarptautinis projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (orig. Innovative teaching methodology of health friendly nutrition development and practice in pre-primary and primary education (HeathEDU)), kurių tikslas formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigos bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo  Dr. Almanto Kranausko pastebėjimai

„Man pasirodė keistos trisdešimt metų dirbančios vaikų ugdymo įstaigoje dietistės, keliančios tokius klausimus apie daržovių ir cepelinų dermę, mintys. Tai rodo, kad dietistams būtini mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas. Taip, prieš 30 metų parduotuvėse beveik nebuvo maisto, todėl bulviniai cepelinai įdaryti plaučiais ar tešmenimis ir užlieti taukais buvo puikus patiekalas, tačiau dabar produktų pasirinkimo, mitybos ir fizinio aktyvumo situacija šalyje yra iš esmės pasikeitusi. Sunku patikėti, kad dar yra žmonių to nepastebinčių, juo labiau dietistų“ – pokalbyje apie mitybą teigė A. Kranauskas.

Dr. Almantas Kranauskas sako, kad patiekalų suderinamumas – tik fantazijos stygius. Vaikas turi gauti daržovių ir vaisių tiek kartų, kiek kartų per dieną valgo. Nebūtina vaikus versti valgyti tarpusavyje nederančius produktus.

A. Kranauskas taip pat  stebisi daugelio lietuvių nostalgija cepelinams. „Deja, cepelinai yra „kalorijų bomba“. Cepelinų masės didžiąją dalį sudaro bulvių krakmolas, kuris yra angliavandenis, kaloringumu nenusileidžiantis cukrui. Kadangi krakmolas yra nesaldus, žmogus su cepelinais nieko neįtardamas suvalgo didelį jo kiekį. Tuo tarpu visos cukrinės per kartą žmogus nebūtų pajėgęs suvalgyti vien dėl saldumo. Nepalankumo sveikatai pasekmės abiem atvejais yra vienodos.“ – teigia A. Kranauskas.

vida drasuteVida Drąsutė, sveikos mitybos ir lėto maisto propaguotoja, tarptautinių švietimo projektų koordinatorė, privataus darželio, kuriame valgiaraštis yra lyg mažo, vaikiško, sveiko maisto restoranėlio meniu, viena iš įkūrėjų, apie daugelio darželių valgiaraščius turi susidariusi liūdną vaizdą. 

“Paanalizavus vaikų darželiuose egzistuojančius valgiaraščius, darosi graudu. Ne tik dėl patiekalų sudėties ir gaminimo būdo, bet vis dar dažnas patiekalas paskui save „tempia tą nemalonų šleifą“, kurį aptariame su draugais prisimindami, kas baisiausia buvo darželių valgiaraščiuose, kai mes buvome vaikais („kakava su plėvele“, „manų košė su gumuliukais“, „apkepęs šnicelis“, „aptraukta pieniška sriuba“, „makaronai su šlapianka“, „ištižę koldūnai“, „padaže skęstantys kotletai, kimšti batonu“ ir t.t.).

Stebint situaciją Lietuvos darželiuose, dalyvaujant bendruomenėse, bendraujant su darželių dietologėm, auklėtojomis, vaikų mamomis prieš pusantrų metų kilo idėja ir vis labiau jaučiamas poreikis projektui, kuris išplauks ir į tarptautinę erdvę ir startuos š.m. spalio 1 d. Į projektą jungsime darželius bei mokyklas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse (Italija, Ispanija, Graikija, Turkija, Bulgarija) kaip naudos gavėjus, kurie turės galimybę įgyti naujos patirties, dalintis savąja, dalyvauti mokymuose, gauti metodinę paramą įtraukiant visą bendruomenę. Projektu skatinsime vaikus ir juos supančius suaugusiuosius įgyti kuo daugiau žinių apie sveikatai palankią mitybą, lavinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą, norą kurti patiems, aktyviai dalyvauti projekto metu; supažindinti vaikus su produktų įvairove, jų naudingomis savybėmis ir svarba žmogaus gyvenime; plėsti vaikų, tėvų, ugdymo įstaigos personalo žinias apie tai, kokie maisto produktai – sveikatai palankūs; ugdyti bendruomenės sveikatai palankios mitybos raštingumą ir formuoti įpročius rinktis tokią mitybą; inicijuoti sveikatai palankius pokyčius vaikų valgiaraščiuose ugdymo įstaigose ir namuose.”

DALINTIS

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here