Vosylius Sezamanas 1884- 1963

Profesorius VOSYLIUS SEZEMANAS (gimė 1884 05 30 Vyborgo mieste, Suomijoje, mirė 1963 03 30 Viniuje. Tėvas – Suomijos švedas, motina – Peterburgo vokietė).

„Estetikoje”, kaip šventame rašte, gali rasti atsakymus Jums iškilusius klausimus apie visumą, suvokti, kodėl būtina atsiriboti nuo naudos, kodėl būtinas ypatingas dvasinis nusiteikimas, kas yra harmonija ir kokia dominantės reikšmė, siekiant sukurti visumą;
V.Sezemanas mokėsi Jekaterinos vokiečių gimnazijoje Peterburge, kur gavo puikų klasikinį išsilavinimą; 1903 –1909 m. jis tęsė mokslus Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete ir baigė jį, įgijęs filosofo ir filologo klasiko kvalifikacijas.
Paliktas universitete filosofijos katedros aspirantu, V.Sezemanas filosofijos studijas tęsė Vokietijoje: dvejus metus (1909-1911) klausė paskaitų Marburgo, o vėliau Berlyno universitete.

Grįžęs į Peterburgą, V.Sezemanas kurį laiką dirbo vidurinėje mokykloje filosofijos dalykų ir senovinių kalbų dėstytoju. Šį darbą nutraukė karas, kuriame V.Sezemanas dalyvavo (1914-1915) savanoriu sanitaru Raudonojo kryžiaus būryje. Nuo 1915 iki 1917 metų jis skaitė paskaitas Petrogrado universitete kaipo filosofijos katedros privatdocentas. 1919 m. jis išrenkamas Saratovo universiteto docentu. Čia jis dirbo iki 1921 m. vasaros. Grįžęs į Petrogradą tęsti pedagoginio darbo, jis, kaip gimęs Suomijoje ir tuo pačiu jos pilietis, netrukus gavo leidimą važiuoti ten aplankyti savo sergančią motiną. Tarp skirtingų sistemų šalių santykiai greitai tapo priešiškais, todėl V.Sezemanas buvo priverstas pasilikti su šeima Helsinkyje. Iš ten jis persikėlė į Berlyną ir pagaliau 1923 m. buvo pakviestas į Kauną naujojo Lietuvos universiteto filosofijos katedros profesorium. Lietuva jam tapo antrąja tėvyne, čia jis rado palankias sąlygas dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą. Keletą dešimtmečių jis dėstė filosofiją iš pradžių Kaune, 1940-1950 ir 1958-1963 Vilniaus universitete dėstė gnoseologiją, filosofijos istoriją, logiką, estetiką, psichologiją, pedagogiką ir įvairių specialybių kursus. Paskelbė apie 100 mokslinių darbų rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Pagrindiniai filosofijos principai išdėstyti gnoseologijos studijoje, ypač veikale “Pažinimo problema” (3 d., išsp. 1926-30, vok.). Mėgino pagrįsti tokią realizmo koncepciją gnoseologijoje, kuri apimtų visas žinojimo rūšis (ne tik moksl. pažinimą), paaiškintų dvasinės veiklos formų, kultūros vertybių (etinių, estetinių ir kt.) savitumą.

Bendruosius savo filosofijos principus V.Sezemanas pritaikė ir konkretizavo specialiuose dvasinės kultūros formų, ypač estetikos, tyrimuose (“Estetika”, 1970 m., studija straipsniai).

Kaip filosofas, V.Sezemanas pagrindiniu tyrinėjimo objektu nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios pasirinko estetiką. Tokia orientacija atitiko bendrą siekimą konkretizuoti filosofinius tyrimus atskirų specialiųjų mokslų pamatu. Nagrinėti estetikos klausimus V.Sezemanas buvo gerai pasiruošęs savo bendruoju išsilavinimu, kultūrinių interesų ratu bei skoniu. Būdamas plataus akiračio žmogus, jis pažino ir mėgo muziką ir dailę, gerai mokėjo kalbas – senovines ir naująsias, studijavo antikinę literatūrą, žavėjosi poezija – vokiečių ir rusų. Iš tuolaikinių estetikos veikalų jis daugiausia rėmėsi Broderio Christijanseno “Meno filosofija”.

Jis liko tikru mąstytoju atsidavusiu minties stichijai ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime pavyzdžiu. Tai buvo didžiai taurus, sąžiningas ir teisingas, didelės moralinės ištvermės žmogus, kokį galima įsivaizduoti idealų mąstytoją.