Ajurvediniai sprendimai gerai akių sveikatai

Ajurveda – seniausia medicinos sistema pasaulyje, besiremianti hoistiniu požiūriu į sveikatą ir skirta padėti žmonėms gyventi ilgą, sveiką ir subalansuotą gyvenimą. Pagrįsta senoviniais raštais, ajurveda atsako į visus klausimus, susijusius su įvairiausiais sveikatos sutrikimais ir nurodo būdus, kaip atstatyti ir išlaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Šiame moksliniame straipsnyje pateikiamas ajurvedos požiūris į regėjimo sistemą, jos profilaktiką.

Sveikatos ir ligos samprata Ajurvedoje yra neatsiejama nuo tridošоs (tridoṣa) teorijos. Tai –  trijų fiziologinių veiksnių koncepcija, anot kurios, sutrikus šių veiksnių pusiausvyrai, jie tampa ligų priežastimi. Tai patvirtina seniausi Ajurvedos tekstai:

• Čaraka-samhitoje (I mūsų eros amžius, 1.9.4) sakoma:

vikāro dhātu-vaiṣamyaṁ sāmyaṁ prakṛtir ucyate

 „Liga yra trijų došų disbalansas, o jų pusiausvyra – sveikata“.

• Aštanga-hridaya-samhitoje (500-600 mūsų eros metai,1.1.20a) Vagbhata sako:

rogas tu doṣa-vaiṣamyaṁ doṣa-sāmyam arogatā

 „Liga yra došų disbalanso rezultatas, o sveikata –  jų pusiausvyros būsena“.

Regėjimo gerinimo pratybos internetu

Remdamasis šia koncepcija, Sušruta-samhitos (VI amžius prieš Kristų, 6.1.28-29) autorius kalba apie 76 akių ligų tipus, susijusius su kiekvienos došos disbalansu atskirai (vāta, pitta, kapha), visų trijų došų disbalansu (sarva-jā), išorinėmis priežastimis (bāhya) ir kraujo būkle (rakta). Sušruta-samhita (6.1.26-27) taip pat nurodo priežastis, lemiančias došų disbalansą ir galiausiai akių ligas.

Tarp jų minimos:

• maudymąsis vandenyje kai akis veikia stirpus karštis ar ryški saulės šviesa;
• įtampa akyse, kurią sukelia pastangos įžiūrėti labai nutolusius ar labai smulkius objektus;
• miego sutrikimai;
• perdėtas prisirišimas prie ko nors;
• skolos;
• stiprūs negatyvūs išgyvenimai;
• nuolatinis dirglumas arba užsitęsęs sielvartas ir kančios;
• traumos;
• seksualinių santykių perteklius;
• per didelis rūgštaus maisto vartojimas;
• natūralių poreikių slopinimas;
• per didelis prakaitavimas;
• dūmų patekimas į akis;
• dažnas vėmimas arba negalėjimas išsivemti;
• graudulio, ašarų sulaikymas.

Todėl gyvenimo būdas, nukreiptas sumažinti šių veiksnių įtaką ar apskritai užkirsti jiems kelią, yra akių ligų prevencija.

Webinaras tėvams „Kaip padėti savo vaikui grąžinti regėjimą natūraliais būdais?”

Pagal Ajurvedą yra penki pojūčiai, kurie patiriami per juslių organus. Jie įvardijami Čaraka-samhitoje (1.8.8):

tatra cakṣuḥ śrotram ghrāṇaṁ rasanaṁ sparśanam iti pañcendriyāni  

„Penki pojūčiai yra regėjimas, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas“. Kiekvienas iš penkių yra susijęs su tam tikru pirminiu būties elementu. Čaraka-samhita (1.8.14) aiškina, kad  „Regėjimo sistemoje vyrauja ugnies stichija, klausos sistemoje – eteris, uoslės – žemė, skonio – vanduo, lytėjimo – oras“. Dėl vykstančių sistemų sąveikų kūne, gleivių perteklius kenkia regėjimo sistemai, turinčiai ugningą prigimtį.

Čaraka-samhita (1.5.16) toliau aiškina, jog:

cākṣus tejo-mayaṁ tasya viśeṣāc chleṣmato bhayam |

tataḥ śleṣma-haraṁ karma hitaṁ dṛṣteḥ prasādanam ||

„Rega yra ugnies prigimties, todėl bijo gleivių. Bet kokios priemonės, padedančios išsivaikščioti gleivėms ar sumažinti jų kiekį kūne, palankiai veiks regėjimo sistemą”.  

Tokia akių ligų profilaktikos priemonė yra andžana (añjanam) arba kadžala (kajjalam). Yra keletas šių vaistų rūšių – sauvyra-andžana, rasa-andžana, srotondžana, pušpandžana ir nylandžana.

Čaraka-samhita (1.5.15) sakoma:

sauvīram añjanaṁ nityaṁ hitam akṣṇoḥ prayojayet |

pañcarātre ‘ṣṭarātre vā srāvaṇārthe rasāñjanam ||

„Akių labui sauvyra-andžana turėtų būti naudojama kiekvieną dieną, o rasa-andžana – kartą per penkias ar aštuonias naktis, kad padidėtų ašarų gamyba”.

Paprastai sauvyra-andžana reiškia stibio trisulfidą arba stibnitą.  Įvairių procesų dėka šis mineralas yra išgryninamas ir transformuojamas, todėl jo naudojimas yra saugus.

Rasa-andžana – juodasis ekstraktas, gaunamas verdant Azijos raugerškį (medžio kamieną) ir pieną lygiomis dalimis iki reikiamos konsistencijos. Azijos raugerškis (Berberis asiatica, dāruharidrā) turi daug naudingų savybių. Dėl to rasa-andžana jaudina akis ir sukelia ašarojimą.

Čaraka-samhita (1.5.17-18a) pasakoja ir apie rasa-andžanos vartojimo ypatumus:

divā tan na prayoktavyaṁ netrayos tīkṣṇam-añjanam |

vireka durbalā dṛṣṭir ādityaṁ prāpya sīdati ||

tasmāt srāvyaṁ niśāyāṁ tu dhruvam añjanam iśyate |

„Andžanos, kuri yra deginančio pobūdžio, nereikėtų vartoti dieną, nes dėl ašarų išsiskyrimo ryškioje saulės šviesoje regėjimas praranda savo galią. Todėl ašarojimą sukeliančios priemonės, naudojamos naktį “.

Vagbhata (1.23.23-24) taip pat mini atvejus, kuomet nereikėtų naudokite andžanos:

nāñjayed bhīta-vamita-viriktāśita-vegite |

kruddha-jvarita-tāntākṣi-śiro-ruk-śoka-jāgare || 23 ||

adṛṣṭe ‘rke śiraḥ-snāte pītayor dhūma-madyayoḥ |

ajīrṇe ‘gny-arka-saṃtapte divā-supte pipasite || 24 ||

Regėjimo gerinimo savaitgalis | Alytaus rajonas

„Andžana neskiriama žmonėms, gyvenantiems baimėje, kuriems skiriami vėmimą ar vidurius laisvinantys vaistai, kurie badauja, yra užgniaužę natūralius savo poreikius ar pikti. Andžanos vartoti negalima karščiavimo, galvos skausmo metu, pavargusioms akims, sielvarto būsenoje ir esant nemigai naktį, išsiplovus galvą, parūkius ar išgėrus alkoholio, sutrikus virškinimui, kankinant troškuliui, pervargus nuo per didelio aktyvumo ir nuo kaitrios saulės, taip pat po dienos miego.“

Be andžanų, tepamų ant apatinio voko krašto, Ajurvedos medicinoje taip pat naudojami akių lašai (āścyotana), kompresai (piṇḍika) ir vėsinimo priemonės (tarpaṇa). Čharaka-samhita (1.5.18b-1.5.20a) kalba apie šių priemonių akims naudojimo naudą:

dhautānāṁ nirmalā śuddhis taila-cela-kacādibhiḥ |

evaṁ netreṣu martyānām añjanāścyotanādibhiḥ ||

dṛṣtir nirākulā bhāti nirmale nabhas īnduvat |

„Kaip užterštas auksas ir kiti metalai valomi nuo defektų alyva, audiniais, šepečiais ir kitomis priemonėmis, taip naudojant šias priemones žmonių akys tampa švarios. Jas naudojant, regėjimas tampa aiškus kaip mėnulis skaidriame danguje“.

Vertė Sigita Labutienė

Subotyalov M.A., Družynin V.J. Akių ligų profilaktika ajurvedos medicinoje//Tradicinė medicina.-2012.-Nr.2(29).- 58-60 psl.

Суботялов М.А., Дружинин В.Ю. Профилактика глазных болезней в аюрведической медицине // Традиционная медицина. – 2012. – № 2(29). – С. 58-60.