Antanas Maceina 1908 – 1987

Profesorius ANTANAS MACEINA (gimė 1908 m. sausio 27 d., Bagrėne, Prienų rajone, mirė 1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietijoje). filosofinių sistemų skirstymo pagrindu ėmęs žmogaus dvasios santykius su tikrove, ne tik apibrėžęs laisvės sampratą, bet ir parodęs, kad žmogus gimsta laisvas ir be laisvės negali būti Dievo meilės ir meilės apskritai;

A.Maceina – filosofas, lietuviškojo katalikiškojo modernizmo atstovas. 1928 m. -1932 m. Kauno, vėliau Liuveno, Fribūro, Strasbūro, Briuselio universitetuose studijavo filosofiją ir pedagogiką. Filosofijos Daktaras (1934). 1935 m.-1940 m. ir 1941m. – 1943 m. dėstė Kauno universitete; profesorius (apie 1942). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1956 m. – 1959 m. Freiburgo, 1959 m. – 1970 m. Miunsterio (Vokietija) universiteto profesorius.

A.Maceina sukūrė savitą kultūros ir religijos filosofiją. Remdamasis tomistine būties pakopų samprata, kultūrą laiko žmogaus kūrybine veikla. Ji kuriama tik materialiojo substrakto pagrindu ir todėl skiriasi nuo Dievo ir gamtos kūrybos, kurių pirmoji yra kūrimas iš nieko, antroji – potencijos realizavimas. Kultūra, pasak A. Maceinos, yra žmogaus dvasios ir gamtos sintezė, regimuose kultūros pavidaluose įkūnijama individualios žmogaus dvasios struktūra. Ji neturi pabaigos, ją galutinai įprasminanti religija. Lietuvių kultūrą A. Maceina siūlo plėtoti kūrybiškai derinant matrialchatiškąjį ir nomadinį jos pradus.

Veikalai: “Tautinis auklėjimas” (1934), “ Kultūros filosofijos įvadas” (1936), “Socialinis teisingumas” (1938), “Buržuazijos žlugimas” (1940), ”Didysis inkvizitorius” (1946), “Jobo drama” (1950), “Saulės giesmė” (1954), “Dievo avinėlis” (1956), “Didieji dabarties klausimai” (1971), “Religijos filosofija” (1976, d. 1.), “Filosofijos kilmė ir prasmė” (1978). Jasmanto slapyvardžiu išleido filos. poezijos rinkinius “Gruodas” (1965), “Ir niekad ne namolei” (1981).