Audringą paauglystę išgyvenusi Emanuelė: paragavus “kažko tikro”, tušti plepalai ir svaigalai prarado vertę

Dalintis

Prieš dešimtmetį, kai Emanuelei Šaučiūnaitei buvo 13 metų, jos teta jai padovanojo kelionę į Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklą vaikams ir jaunimui „Laisvės kodas“. Tai buvo pirmoji merginos stovyklos patirtis ir, kaip paskui paaiškėjo, gyvenimą keičiantis įvykis.

Mergina dalinasi, jog tą dieną, kai susipažino su sveikuoliais, visiškai pasikeitė jos požiūris į mitybą, sportą, dvasingumą. Nuo tada ji pradėjo daugiau judėti, sveikiau maitintis, sąmoningiau stebėti, kaip ir su kuo bendrauja. Vėliau vidiniai supratimai nuvedė ir prie vegetariškos mitybos. Nors per dešimtmetį, kaip pati sako, buvo ir grįžimų prie ne itin palankių sveikatai dalykų, bet jie buvo trumpalaikiai, sveikuolių įskiepytos žinios vis padėdavo grįžti prie tikrų, visapusiškai sveikatai palankesnių įpročių. 

Žmogus alksta priklausyti bendruomenei

Paklausta, kodėl, jos manymu, tiek daug jaunų žmonių ir nuo taip anksti dabar pradeda vartoti svaigalus, rūkyti, Emanuelė sako, kad jauni žmonės tiesiog nori pritapti, priklausyti bendruomenei. Būtent bendruomeniškumo poreikį ir patenkina sveikuoliai, tuomet nereikia ieškoti savų ten, kur alkoholis, cigaretės ir narkotikai. 

Regėjimo gerinimo stovykla „Šalin akinius!”

„Aš pati augau mažame Lietuvos miestelyje. Nors po stovyklų visada grįždavau kupina įkvėpimo, žinodama, kokį kelią noriu rinktis, realybė greitai priversdavo susidurti su kita puse. Mano senų draugų gyvenimo būdas nesikeitė, o rasti kitų draugų, tiesą pasakius, galimybių beveik ir nebuvo. Draugai, vakarėliai, pasikartojanti rutina – viskas traukė atgal. Ir nors išoriškai kartais pasiduodavau, viduje sąžinė niekada neleisdavo ramiai gyventi. Ji vis primindavo, kad jau esu paragavusi kažką tikro, išmintingų žinių, įdomių diskusijų, tai grįžti ten, kur yra tuščios kalbos ir svaigalai man būdavo paviršutiniška, vis grįždavau į sveikos gyvensenos kelią“, – sako dabar 23-ejų Emanuelė Šaučiūnaitė.

Žmonės, su kuriais bendrauji pripildo arba sekina

Emanuelės gyvenimo pagrindas dabar yra paprastas, bet labai tvirtas: jai svarbu tinkama mityba, judėjimas ir žmonės, kurie supa. Sąmoningai susidėliojus šias sritis, anot jos, jautiesi laimingas. 

Vienu metu, kai mergina gyveno Londone ir išgyveno krizę, viskas atrodė pilka, niūru, be išeities, nusprendė nueiti pas psichologą, tikėjosi kokios nors gyvenimą keičiančios stebuklingos išminties. „Jis uždavė keletą paprastų klausimų, gavęs atsakymus, ramiai pažvelgė ir pasakė: na, tai susitvarkyk rutiną, pradėk judėti, daugiau laiko leisk gamtoje ir atkreipk dėmesį, su kuo bendrauji. Stebėjausi, ir viskas? Jokios magijos, jokio gyvenimo rakto? Tada supratau – mes tiesiog per daug galvojame, viską komplikuojame. Tiesa yra labai paprasta: sveika mityba, sportas, grynas oras ir žmonės, kurie pakylėja, o ne traukia žemyn – štai ir visa laimingo gyvenimo pradžia. Tad linkiu kiekvienam nuoširdžiai paklausti savęs: kaip šalia jus supančių žmonių jūs augate? Ar jie jus pripildo dvasiškai, emociškai, ar po bendravimo jaučiatės išsekę ir lyg veltui iššvaistę laiką?“, – dalijasi E. Šaučiūnaitė.

Vaikų ir Jaunimo stovykla „Laisvės kodas” – 2025!

Savanorystė daugiausiai naudos atneša pačiam

Vienus giliausių ir svarbiausių patyrimų visgi jai atnešė savanorystė Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklose. Emanuelė prasitaria, jog nors savanoriaudama tarnavo kitiems, daugiausiai naudos ir prasmingumo jaučiasi pajutusi pati. 

„Savanoriaudama pirmą kartą iš tikrųjų pajutau, ką reiškia nuoširdžiai stengtis dėl kitų. Daryti gera ir matyti tame prasmę tapo ne tik įkvepiančiu jausmu, bet ir svarbia mano gyvenimo dalimi iki šiol. Savanoriaudami buvome tarp žmonių, iš kurių norėjosi mokytis – jų žinios buvo gilios, tikros. Kiekvieną dieną sužinodavome kažką, kas skatino mąstyti kitaip, augti ir gilintis į save. Tai tikrai keitė ir brandino“, – sako ji.

Keičiant gyvenimo būda, neretai iššūkiu tampa aplinkos replikos, tačiau Emanuelė sako, kad didieji kritikai – keli seni pažįstami iš mokyklos laikų, kurie nelabai supranta nei jos dabartinio gyvenimo, nei ką patys sako. Replikos jos nebepaveikia, ji vertina, kad turi šeimą, iš kurios visada jautė ir jaučia palaikymą, laiko tai pačia didžiausia savo stiprybių ir jėgos šaltinių. Ypatingai dėkoja savo tetai Linai, kuri, tąkart padovanojusi stovyklą, ir atvėrė Emanuelei duris į sveikuolių pasaulį.

Milda Noreikaitė-Bobinienė, www.sveikuoliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

Straipsniai

Kodėl nepavyksta sukurti laimingų santykių?

Daugeliui atrodo, jog jų asmeninės problemos yra unikalios, kad niekas daugiau su tokiais iššūkiais santykiuose nesusiduria, tačiau iš tiesų vyrauja tam tikros universalios tiesos. Kaip kurti darnius santykius šeimose, kaip

Geras regėjimas

Pasitikrink: ar tiki šiais mitais apie regėjimą?

Lietuvos sveikuolių sąjungos regėjimo gerinimo stovyklose “Šalin  akinius!” jau įvyko šimtai sėkmės istorijų. Atvykusieji čia įgauna ne tik žinių apie regą stiprinančius pratimus, bet ir naują požiūrį į gyvenimo būdą,

Scroll to Top

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.