Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest

Cukrus mityboje: kaip apsaugoti vaikus?

Dalintis

Share on facebook
Share on linkedin
Share on twitter
Share on email
Kristina Bondar

Lietuviai kasdien suvartoja labai daug cukraus – beveik 100 g, kai rekomenduojama paros norma yra ne daugiau nei 25 g. Problema yra labai gili suaugusiųjų tarpe, tačiau blogus mitybos įpročius perima ir vaikai.

30 dienų iššūkio be cukraus dalyvė Kristina: „Aš ką tik iš mokyklos. Kol laukiau savo eilės, stebėjau, ką vaikai perka pertraukų metu: bandelės, saldinti gėrimai, saldainiai, saldūs kukurūzai…. tik vienas paprašė paprasto vandens. Liūdna.“

Esame linkę kaltinti aplinką, mokyklą, kuri nesuteikia galimybės maitintis sveikai, valstybę, kuri ignoruoja sveikos mitybos principus, taikydama aklą kalorijų skaičiavimą lavinimo įstaigose, tačiau neretai pamirštame, kad teisingos mitybos pagrindus formuojame mes, tėvai. Stebėdami mus, vaikai formuoja savo pasaulėžiūrą ir vertybes, todėl sveikos mitybos pagrindus vaikas turėtų atsinešti būtent iš namų.

Dažnai tėvai jaučiasi bejėgiai keisti savo vaikų mitybą, nes juk „visi valgo ir geria saldžiai“, dažnai jie sako: „Vis tiek vaiko nuo saldumynų neapsaugosi, tai kam tuomet riboti?“.

Vis tik neturėtume pamiršti, kad mūsų, kaip tėvų užduotis ne palikti vaiką auklėti aplinkai, o perduoti teisingo elgesio pagrindus. Taip, galbūt mokykloje nuo saldumynų vaiko ir neapsaugosime, tačiau jis bent jau niekada negaus jų iš mūsų rankų. Jei aiškinsime, kodėl taip valgyti yra blogai, patvirtindami savo pavyzdžiu, jei namie niekuomet nebus gaiviųjų gėrimų ir saldainių, vaiko pasąmonėje formuosis nuostata, kad tokia mityba yra teisinga.

Iššūkio dalyvė Jurga:  „Aš kažkada nustojau saldinti vaikams arbatą, linksmai aiškinau, kokia ji skani be cukraus. Taip pat nustojau berti jį ant košės -užbėriau tik cinamono – jie net nepastebėjo!“

Aš pati dažnai stebiu vaikus, kuriuos viename prekybos ir pramogų centre, į būrelius atveda tėvai. Kas trečias vaikui nuperka spurgą su glaistu ir dar saldaus gazuoto gėrimo. Tokiame “patiekale” maždaug 3-4 dienų leidžiama cukraus norma ir nei vienos naudingos medžiagos. Ir tai, greičiausiai, yra vaiko vakarienė. Ir čia, paklausus, greičiausiai skambėtų frazės: “Nėra laiko, skubėjom, reikėjo kažką užkąsti…” Turėkime savo vaikams laiko, juk tai kito žmogaus gyvenimas, tik mums patikėtas laikinai globai.

Paduodami vaikams saldainį, kasdien pirkdami glaistytą spurgą ar gaiviųjų gėrimų, mes tarsi sakome – tokia mityba yra teisinga. Vaikas aklai pasitiki mumis, todėl jei nuodus gauna iš mūsų rankų, net nesusimąsto, kad čia kažkas blogai ir priima tokį elgesio modelį, šiuo atveju mitybą.

Jeigu vaikui neperkame pyragėlio, o patys kremtame šokoladą, vaiko viduje kyla protestas, nes mūsų žodžiai nesutampa su veiksmais – vaikai visuomet tą pastebi.

Kaip banaliai be skambėtų frazė, didesnės tiesios už ją nėra – pokyčius turime pradėti nuo savęs. Tik mūsų pavyzdys ir pozityvus nusiteikimas taps sektinu pavyzdžiu ne tik mūsų vaikams, bet ir visiems aplinkiniams.

Kristina Bondar

Lietuvos sveikuolių sąjunga liepos 1-8 d. Alytaus raj. rengia stovyklą šeimoms “Į laisvę”, kur tėvai turės galimybę klausytis paskaitos apie cukraus poveikį organizmui, kaip sumažinti jo kiekį šeimoje ir kaip padėti vaikams rinktis saldžias, tačiau gerokai sveikatai palankesnes alternatyvas. Mažųjų stovyklos dalyvių taip pat laukia praktinės saldumynų pamokos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.