Ieva Jankauskaitė (13 m.) prieš metus buvo išvežta į ligoninę apendicito operacijai. Mergina kartu su mama, kuri ją prižiūrėjo ligoninėje, visus metus nešiojosi šią istoriją savyje. Praėjus metams jos nusprendė pasidalinti savo patirtimi, nes ji gali būti labai naudinga kitiems: ir tėvams, ir vaikams.
Prasidėjus Covid’o bumui, negalėjome įeiti į ligonę, kol negavome testo atsakymo. Suprantama… Laukėme kantriai, tada 12-metei dukrai labai skaudėjo pilvą. Kalbėjomės su pažįstamais, bandydami suprasti, kas yra, nes ligoninėje nevyko viskas greitai taip, kaip norėtųsi. Net jei skausmas didelis ir vaikas atrodo prastai, ten niekas niekur neskuba. Nuojauta sakė, kad tai apendicitas ir jei dabar nepradės operuoti, gali baigtis blogai.
Sunerimau dar rimčiau ir pradėjau judinti personalą. Pavyko: atėjo, apžiūrėjo, per valandą padarė testą. Paprastai daro šešias valandas… Paguldė ir dar tik po kokių ilgų kelių valandų išvežė operuoti. Naktį… Trūkęs apendicitas… Po operacijos gydytojo sako: “Ne viską pavyko išvalyti, buvo jau paplitę pūliai po organizmą, užmušime antibijotikais”. Na gerai, jūs gydytojai, tikiu, kad viskas bus ok.
Jaunimo sveikatingumo stovykla ONLINE
Ieva prabudo ir sako, kad nuo skaumo numirs. Taip skaudėjo kelias dienas, gal tris. Vieną po kitos davė paracetamolio, analgino, ibuprofeno tabletes, kad tik vaikas nekentėtų skausmo, plius stiprūs antibiotikai.. Nepadeda.. Valgyti nieko negali.
Širdis sakė, reikia ieškoti pažįstamų, kitaip nebus. Suradom. Geras gydytojas atvažiavo operuoti net iš savo medžioklės supratęs, kad reikalas rimtas. Laukė antra operacija, nes prasidėjo peritonitas, rimtas labai rimtas. Vaistai nepadeda. Už Ievutę jau tada meldėsi bičiuliai Kazakstane, Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir t.t., daug žmonių. Palatoje leidau visas įmanomas mantras. Man buvo antras nėštumo mėnesis. Reikia išlaikyti ramybę.. Prieš antrą operaciją Ieva paprašė paskaityti jei šventraščius apie sielą, jos kelionę, kas vyksta po mirties. Viduje kažkas sudrebėjo..
Antra operacija per savaitę… Paguldė į intensyvios terapijos skyrių. Gydytojas nuramino, sako viskas pavyko, toliau antibiotikų kursas dar savaitę, per parą kelis kartus leisti… Sako, grįš iš intensyvios terapijos po paros, stebėsime, jei viskas gerai po kelių dienų važiuosite namo.
Ieva grįžo į palatą. Personalo klausiu ar galime valgyti, nes ji visą savaitę nieko nevalgė. Patikino, kad kai tik norės, galima bus valgyti viską. Pirmą dieną labiau trintas maistas , o paskiau jau viską. Dukra pradėjo jaustis daug geriau, sparčiai sveikti ir valgyti normalų maistą. Atrodė, kad vaikas atsigauna ir gražėja “ant akių”, džiaugiausi.
Jaunimo sporto ir sveikatingumo stovykla
Nuo leidžiamų antibiotikų venos pradėjo vargti, nes pasirodo jie jas išgraužia… Kateterį keitė kas antrą, o paskiau jau kiekvieną dieną. Bet viltis, kad jau greitai grįšime namo buvo, buvo ir tikėjimas, kad greitai atsistatysime.
Tačiau staiga vaikas pradėjo juoduoti, baltuoti, nesupratau, kas vyksta. Išsigandau. Pradėjo vemti ir nieko nebenorėti…Iškviečiau gydytoją. Naktis… Jaunas budintis daktaras sako, kad taip būna, kai maisto užsikemša žarnos. Reikės trečios operacijos. Rentgenas patvirtino: užsikimšo žarnos, zondas į nosį, klizma. Vaikas klykia.
Man galvoje netelpa, kad nuo maisto, kurį duoda ligoniams, užsikemša žarnos! Ir sakoma, kad galima valgyti viską, ką nori? Pradėjau googlinti, skambintis, ieškoti informacijos apie griežtą mitybą po operacijos. Išsikalbėjau su sesute… Pasirodo anksčiau vaikų ligoninėje buvo dietologai, kurie ateidavo po operacijų ir sudarydavo meniu. Nebeliko jų. Anksčiau buvo kitoks maistas – ir jo nebeliko. Apjungė virtuves ir gamina visiems bendrai: tiek suaugusių ligoninei, tiek vaikų.
Ligoninės meniu po operacijos – “geriausia” dalis: obuolys, kriaušė, guliašas su jautiena, kiauliena, žuvis, bulvės, kiaušiniai, jogurtas, košės, saldūs kompotai, duona, batonas, sviestas, ryžiai, apie vegetarinį meniu iš viso patylėsiu. Ir tai yra maistas, kuri duoda ligoniams po operacijų. Jis vis dar likęs toks pats baisus, kuris ne tik, kad negydo, bet ir dar labiau sargdina žmones. Kada šita sistema keisis? Kada ji padės žmonėms atsistatyti, o ne dar labiau juos sargdins? Kodėl ligoninėse negali būti maistas, kuris padės atsistatyti, kodėl turi vaikas smirdėti šaldyta žuvimi ketvirtadieniais ir kotletais penktadieniais, juk tokia mityba žaloja žmones. Ligoninėse mes turime sveikti.
Mes išvažiavome namo pasirašę visus reikalingus dokumentus. Apie trečią operaciją nebegalvojome. Susiderinome mitybą ir viskas baigėsi gerai.
Vaikų ir jaunimo stovykla “Laisvės kodas-2022”
Išmokau, kad pažintys yra gerai. Esu dėkinga gydytojui, kuris atvažiavo. Dar išmokau, kad reikia kelti skandalą, jei matai, kad tavo vaikas rūpi tik tau. Esu dėkinga viesiems, kurie meldėsi, kad ji pasveiktų. Supratau, kad MITYBA – vienas svarbiausių dalykų gyvenime, kad būtume sveiki ir žvalūs. Po operacijos reikia leisti kūnui atsistatyti, geriausia tik skysčiai, nuovirukai ir pan. tris dienas tam, kad organizmas atsistatytų, stiprėtų ir sveiktų.
Ieva būdama ligoninėje mokėsi daug dalykų, kurių nemoko mokyklose, bendravo su įvairiais žmonėmis bandydama suprasti ligos priežastis, permastyti vertybes. Penkerius metus nevalganti smurtinio maisto mergina sąmoningai atsisakė ir pieno produktų. Pirmiausia dėl žiaurumo, kurį patiria karvės. Ir dėl to, kad parduotuvėse parduodami pieno produktai – vieni nesveikiausių visame žmogaus maisto racione. Internete gausu vaizdų iš skerdyklų, kurie leidžia suprasti, ką kiti turi paaukoti ir padaryti, kad mes galėtume valgyti tai, ką valgom. Gal galime valgyti kažką kitą, kad kitiems nesukeltumėm prievartos ir skausmo? Labiausiai paauglę sukrėtė filmas “What the health?”, jį pažiūrėjusi ryžtingai ėmėsi keisti mitybą.
Mes niekuo nesistengiam pakeisti pieno produktų, mėsos, to žmogui nereikia. Užtenka augalinio maisto, kuriame gausu visų žmogui reikalingų medžiagų. Prie Ievos prisijungė ir jos dvynė sesuo, tėvai jas abi palaiko.
Į dvynių pasirinkimą valgyti kitaip bendraamžiai reaguoja įvairiai: vieni vadina jas karvėmis, kiti apskritai nereaguoja, kiti žavisi. Mergaitėms patyčios nė motais, jos turi neįkainojamą savo patirtį, kaip sveika mityba gali suteikti energijos, sveikatos, kaip gali gydyti. Ieva vis atsimena, kad ligoninės maisto valgyti buvo neįmanoma, namuose gamintas vegetariškas ir veganiškas maistas yra gerokai įvairesnis, sveikesnis, turtingesnis maisto medžiagomis ir padedantis sveikti.
www.sveikuoliai.lt
Nuotraukos E.Kislovski asmeninis archyvas
