Kava išsinešimui – savo puodelyje?

Iššūkio “30 dienų be vienkartinių indų” organizatoriai džiaugiasi prisijungusių žmonių gausa. Kai kurie dalyviai atsisakė ne tik vienkartinių indų: šiaudelių, puodelių ir įrankių, bet ir vienkartinių maišelių. Specialiai sukurtoje „30 dienų iššūkio“ grupėje žmonės dalijasi sprendimais, alternatyvomis, idėjomis ir savo patirtimis.

Kavinių darbuotojai žino apie iššūkį

Reda pasakoja kavinėje paprašiusi aptarnaujančios merginos kavą pilti į keramikinį puodelį vietoj vienkartinio. „Suprantu, kad jai vėliau teks jį išplauti. Pasakiau apie iššūkį be tų puodelių ir ji sakė žinanti! Labai maloniai paruošė kavą gražiame puodelyje. Minėjo, kad yra puodelių, pagamintų iš kukurūzų krakmolo, tačiau nei klientams, nei valdžiai pasiūlymas keisti puodelius nepatiko“, – moteris gailisi, kad tokia idėja nebuvo išgirsta.

Perkant šviežiai spaustas sultis ne vienas iššūkio dalyvis kavinėse prašė jas pateikti be vienkartinių šiaudelių paaiškindami padavėjams kodėl.

Rasa iššūkį pradėjo gulėdama ligoninėje. „Visada keliaudavau kavos į joje esantį kioskelį su savo puodeliu. Iškart susidraugavau su pardavėjomis, o ligoninės darbuotojos maloniai šypsojosi, žiūrėdamos į mane, grįžtančią su kava. Net pasveikau greičiau”, – džiaugiasi moteris.

Keletas moterų grupėje sakėsi nestojusios pirkti kavos degalinėse vien todėl, kad neturėjo savo puodelių. „Dviguba nauda“, – rašo Dalia, pridėdama šypsenėlę.

Pašaipos dėl daugkartinių maišelių

Nemažai žmonių vienkartinių indų atsisakė jau seniai, jiems tapo iššūkiu vienkartinių maišelių atsisakymas parduotuvėse.

Gintarė ruošdamasi didesniam apsipirkimui pasiima iki 10 vnt. medžiaginių maišelių iš namų. Jie pirkti parodose, gauti dovanų arba reklamos tikslais. Su jais moteriai labai patogu: „Žinau, kad neišlis kokia morka prasibrovusi, o ir svorio galima prisikrauti daugiau.”

Rūta pripažįsta išgirstanti pašaipų dėl to, kad stengiasi nenaudoti plastikinių maišelių, kad rūšiuoja šiukšles: „Man sako, kad pasaulio neišgelbėsiu, kad pramonė sunaudoja daugiausiai plastiko. Bet aš – nepasiduodu”.

Sigita dalinasi savo patirtimi: “Perku 6 kivius be maišelio. Kasininkė per pusę sekundės paruošė jiems plastmasinį maišelį. Svėriau jai už rankos iš to išgąsčio, sakau ne, ne, maišelio nereikia. Pažiūrėjo pavargusiom akim į mane, paėmė maišelį ir išmetė į šiukšlių dėžę. Neišgelbėjau maišelio…”

Moterys grupėje dalinosi savo siuvamų maišelių nuotraukomis. O dalyvė Ingie tikina dovanojanti savo siūtus medžiaginius maišelius:“ Beveik visad nešiojuosi po kelis papildomus būtent dovanai. Kartą per savaitę tikrai padovanoju tikslingai.”

Iškylose ir šventėse – indai iš namų     

Rasa, gyvenanti Vokietijoje, pasakojo jog vaiko gimtadienio metu žaidimų kambaryje stalas visada būna padengtas: „Normalios lėkštės, įrankiai ir daugkartinio naudojimo puodeliai. Maistą gali atsivežti savo arba užsisakyti vietoje. Žuvies šventėje gretimame kaime viskas, absoliučiai viskas, serviruojama normaliuose induose bei duodami normalūs įrankiai. Jokių vienkartinių lėkščių, puodelių, plastikinių stiklinių alui ir pan. Ir viskas vyksta lauke.”

Iššūkyje dalyvaujanti Edita juokiasi: „Aš net į vaiko gimtadienį servizus tempiuosi per jus!”

Irena prisimena, kad anksčiau plastiko iš viso nebuvo, o dabar rūšiuojant per dieną prikrauna pilną šiukšlių kibirą namuose, nes beveik viskas sufasuota.

Neatsakingas požiūris

Gražina siūlo vadinti daiktus tikrais vardais: „Kas čia per sveikuolis, neišlipantis iš plastmasių? Kas čia per ramybės skleidėjas – būry medituojantis, miške po savęs šiukšlyną paliekantis? Laikas nustoti vaidinti, kad skubam, kad be įsikibimo į puodelį ar telefoną žemė slysta iš po kojų. Kas čia per keliautojai ir pasaulio mylėtojai, nukeliavę į trečią pasaulį besipiktinantys šiukšlynais, o pačių kuprinėse kalnas plastmasės vardan patogumo? Kas čia per Žemės mylėtojai, šiukšlę tik per ”Darom” pakeliantys?”

Giedrė siūlo atsisakyti vienkartinės kultūros: Ji skatina vartojimą. Juk vaikystėje gyvenome be vienkartinių ir be plastmasinių butelių, tik noro reikia… arba sankcijų. Anglai seniai turi piknikų krepšius su tikromis taurėmis ir keramikos indais. Geriau išvis nevalgyti, nei iš vienkartinių indų.”

Iššūkio organizatoriai labai pritaria aplinkos apsaugos ministrui K. Navickui: “Vienkartinis puodelis – tarsi šiandienos neatsakingo vartojimo simbolis, kuris įkūnija tik skubančio ir besimėgaujančio gyvenimo modelį“, todėl turime prisiimti atsakomybę ir galvodami globaliai, veikti lokaliai.

Iššūkyje, kurį organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga, socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas, dalyvauja daugiau kaip 19000 žmonių.

Onutė Kuliešytė, www.sveikuoliai.lt

Nuotraukos – iššūkio dalyvių.