Akių ligos yra viena jautresnių temų šiuolaikinėje visuomenėje, tenka mokėti nemažą kainą už gyvenimą konkurencinėje, technologijų kultūroje. Ne taip sudėtinga susitaikyti su trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu. Daug negalvojant pasiūlomi greiti sprendimai – akiniai ar operacijos, kas leidžia nieko labai nekeičiant savo kasdienybėje tolau gyventi taip, kaip įprasta. Tačiau glaukoma – jau kas kita. Diagnozė grasina aklumu. Šiame straipsnyje pateikiamas amerikiečių gydytojo oftalmologo V. H. Beitso ir garsaus regėjimo gerinimo natūraliais būdais specialisto M. Shneider požiūris į šią ligą ir priemonės, kurios gali padėti ligo atveju.
Panika ir baimė – paralyžiuoja likusią dalį regos galimybių
Išgirdę diagnozę arba netekę dalies regos lauko išsigąstame taip, kad nustojame naudoti likusias regėjimo sistemos galimybes. Kai žmogus labai bijo prarasti regėjimą netekęs jo dalies, likusi rega tarsi paralyžiuojama ir naudojama mažiau negu reikėtų. Dėl to ji irgi pradeda degeneruoti. Jeigu naudosime tai, ką turime, ir darysime tam tikrus pratimus, yra galimybių išlaikyti veikiančias ir egzistuojančias regos lauko dalis nepažeistomis.
Tais atvejais, kai dalis regos prarandama, artimieji padeda vedžiodami ar paduodami daiktus, nepaisant to, kad kai kuriose akių vietose žmogaus rega būna gana gera. Tokiais atvejais daroma meškos paslauga ir žmogus nebenaudoja savo regėjimo. Būtina išmokti palengva sukioti galvą į vieną ir į kitą pusę, naudoti likusią regą, kad būtų galimybė orientuotis pačiam supančioje aplinkoje.
Regėjimo gerinimo pratybos internetu
Glaukoma
Glaukoma – tai didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra per didelis akispūdis. Dėl jo ilgainiui atrofuojasi regos nervas bei atsiranda tipiškų akipločio pakitimų. Glaukomos atveju akies obuolys tampa ypatingai kietas. Teorijos, dėl ko taip nutinka – plačios ir beribės. Kietumas atsiranda dėl padidėjusio akispūdžio. Kiti glaukomos simptomai, tarp kurių karaliauja optinio nervo degeneracija, yra padidėjusio akispūdžio pasekmės.
Regos nervas perduoda vaizdo impulsus iš akies tinklainės į smegenis. Jį sudaro milijonai tinklainės nervinių skaidulų, kurios susiraizgę tarpusavyje pasiekia smegenis per optinį diską, esantį akies obuolio gale. Optinis diskas turi centrinę dalį, vadinamą “puodeliu” ( angl. cup), kuri paprastai yra gana maža, palyginti su visu optiniu disku. Dėl padidėjusio akispūdžio ir (arba) kraujotakos praradimo į regos nervą šios nervinės skaidulos pradeda nykti. Dėl to „puodelis“ didėja (angl. cupping), optiniame diske palikdamas vis mažiau atraminės konstrukcijos. Regos nervo irimas progresuoja, kai „puodelis“ didėja.
Tačiau būna ir taip, kad simptomai, siejami su padidėjusiu akispūdžiu pastebimi ir akyse su normaliu akispūdžiu. T.y. kai kuriems asmenims, kurių akispūdis yra „normalus“ (paprastai apibrėžiamas kaip mažesnis nei 21 mmHg), išsivysto tipiškas regos nervo glaukominis pažeidimas, būdingi regėjimo lauko defektai ir vėlesnis regėjimo praradimas. Ir atvirkščiai, yra žmonių, kurių akispūdis žymiai padidėja nepažeisdamas regos nervo net ir ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl, nors padidėjęs akispūdis ir yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, jo buvimas ar nebuvimas dar neapibrėžia, kad vystosi glaukoma.
Regėjimo gerinimo stovykla “Šalin akinius!”-2022
Kodėl didėja akispūdis?
Manoma, kad padidėjusi įtampa atsiranda dėl skysčių pertekliaus akies obuolyje, o tai dažniausiai siejama su sutrikusiu jų nutekėjimu. Žmogaus akis per dieną pagamina apie tris – devynis mililitrus šių skysčių. Akies vidaus skysčiai turėtų ištekėti per rainelės ir ragenos jungties suformuotą kampą. Glaukomos atveju manoma, kad rainelė prilimpa prie ragenos ir jų jungties kampas susiaurėja. Vis dėlto, daugeliu atvejų tokių fizinių kliūčių aptikti nepavyksta.
V.H. Beitsas žvelgia giliau ir įvardija aiškiai: „Tiesa yra ta, kad glaukoma – funkcinė neurozė, sukelta įtampos ir yra išgydoma. Suminkštinti kietą, glaukomos paveiktą akį galima pašalinant įtampą. Ir tai vyksta taip greitai, jog jokie pokyčiai akies obuolyje negali susilyginti su šiuo greičiu.“
Medicininis gydymas
V. H. Beitso laikais iridektomija buvo vienintelis glaukomos gydymas, kuris naudojamas ir dabar. Ši procedūra atliekama lazeriu, padarant angelę rainelėje. Tai sumažina akispūdį ir pakartotinio priepuolio išsivystymą. Šis metodas dažnai padeda, tačiau jei pacientas gyvena pakankamai ilgai, situacija kartojasi. Net ir po penkiolikos metų ji gali pasikartoti vėl. Vis dėl to, kartais ši operacija nesuteikia net menkiausio pagerėjimo, būna ir taip, kad situacija dar labiau komplikuojasi po operacijos. Vienaip ar kitaip, medicinos pratikoje vyrauja teorija, kad glaukomos paveiktą akį būtina kaip galima greičiau operuoti, tačiau oficialiai pripažįstama, kad 10 proc. mediciniškai gydytų žmonių nuo glaukomos vis tiek apanka.
Yra bandymų sustabdyti procesą naudojant vaistus. Manoma, kad šie vaistai, sutraukdami vyzdį, taip ištempdami rainelę, atitraukia pastarąją nuo „filtravimo kampo“ ir leidžia pašalinti skysčio perteklių. Dažniausiai jie naudojami siekiant suteikti laikiną pagalbą, tačiau kai kurie specialistai pataria juos naudoti nuolat.
Webinaras “Efektyvūs lėtinių ligų atsikratymo būdai. Pirmieji žingsniai”
Keletą metų V.H. Beistas naudojo šiuos metodus glaukomos gydymui nežinodamas nieko geresnio. Tuomet nebūtų patikėjęs, kad šią būklę galima palengvinti atsipalaidavus, ir tik atsitiktinai sužinojo, kad tai įmanoma. Nuo to laiko ėmė naudoti atsipalaidavimo technikas glaukomos atvejais: „Nemačiau nei vieno atvejo, kuomet jos nepadėtų sumažinti skausmo ir įtampos akyse per keletą minučių. Ryškesniam situacijos pagerėjimui, be abejo, reikia ilgesnio laiko“.
V.H. Beitso paciento istorija
“1917 m. vasarą atsirado pirmieji glaukomos simptomai vaivorykštinių blyksnių akyse pavidalu. Nesupratau, ką tai reiškia, nesijaudinau labai. Nuėjau pas gydytoją, pakeitė akinius, nes manė, kad tai kyla dėl akių patiriamos įtampos. Simptomai nesiliovė, nuėjau pas kitą gydytoja, kuris taip pat pakeitė man akinius. Negerėjo. Aplankiau dar 6 ar 7 akių ligų gydytojus-profesorius. Du pirmieji išrašė man vaistų ir atliko įvairius tyrimus, apie glaukomą neužsiminė. Tik trečiasis gydytojas, o jau buvo praėję pusantrų metų nuo primųjų simptomų atsiradimo, nustatė glaukomą. Paskutinis gydytojas rekomendavo operaciją. Galima sakyti, kad aš buvau operacijų mėgėjas. Kai gydytojai siūlė man operuoti skrandį, aš nei kiek nedvejojau. Jei jie man būtų pasiūlę nupjauti vieną koją, aš greičiausiai nebūčiau prieštaravęs taip pat. Bet kai kalba pasisuko apie akis, tai jau visai kas kita… Liepos mėnesį gydantis gydytojas pasakė, kad mano akiplotis mažėja ir pasiūlė pasirodyti spalio mėnesį. Jei tuomet degeneraciniai procesai nebus sustoję, siūlys operuotis.
Turėjau bičiulį, kuris man kažkada buvo davęs paskaityti V.H. Beitso laikraštį “Better Eyesight”, tačiau tuomet nesusidomėjau. Vėliau susiradau jį ir paprašiau duoti kontaktus. Jis man papasakojo apie Beitso metodą ir pasakė, ne tik tikintis juo besąlygiškai, bet kad Beitsas yra apskritai vienintelis akių gydytojas, kuriuo jis tiki.
Rugsėjo 11 d. apsilankiau pas V.H. Beitsą. Jis man liepė nustoti lašintis vaistus ir nebenešioti akinių. Aš tai padariau. Akinius nešiojau paskutinius 25 metus, buvo labai nepatogu būti be jų. Tačiau po trijų-keturių dienų situacija ėmė taisytis ir mėnesiui baigiantis aš jau įskaičiau informaciją daktaro vizito kortelėje be pagalbinių priemonių. Tuo tarpu tik nusiėmęs akinius aš negalėjau to padaryti, net jei šimtas milijonų dolerių būtų skirta už tai. Praėjus šešioms savaitėms po V.H. Beitso gydymo galiu skaityti įprastą šriftą, o ypatinai palankiomis sąlygomis ir “diamond” šriftą. Taip pat pagerėjo mano regėjimo laukas.
Webinaras tėvams “Kaip padėti savo vaikui gerinti regėjimą natūraliais būdais?”
Pokyčiai vyko lėtai, bet užtikrintai. Nemačiau prasmės tai nutraukti, pasiryžau tęsti tol, kol visiškai išgysiu. Praleisdavau daug valandų atlikdamas palmingą ir tada, kai atlikdavai jį sėkmingai, mano akies obuoliai suminkštėdavo, gerokai paryškėdavo vaizdas. Aš taip pat išmokau suminkštinti savo akies obuolius minties pagalba, t.y. prisimindamas kokį nors objektą ar įvykį. Baltas debesis, mėlynas dangus, akimirkos iš jaunystės ar visai nesenos praeities… Viskas, ką galėdavau atsiminti aiškiai, duodavo neįtikėtiną rezultatą.
Dažnai, kai atsikeliu ryte, mano akies obuoliai yra labia kieti, bet prisiminimų, atminties pagalba aš galiu juos suminkštinti. Vieną rytą nubudau antrą valandą nakties ir nuėjau į vonios kambarį. Nusiploviau veidą šaltu vandeniu ir palietęs akių obuolius išsigandau, kokie jie buvo kieti. Lyg du akmenys. Iš karto mintimis nusikėliau į mano mėgstamą parką ir ėmiau stebėti medžius, šaligatvio raštus, ant jo išsilydžiusią kramtomą gumą, lapijos šešėlius ir t.t. Prieš pereidamas mintimis prie antrojo medžio pajaučiau, kad mano akių obuoliai tapo minkši. Nuo to laiko dažnai atlikdavau šią praktiką ir visada pasiekdavau tą patį rezultatą. Mano laimei, aš žinau įvairias medžių rūšis, mano apsilankymai parke visada įdomūs ir naudingi.
Gatvėse ar kažkur kitur aš prisimenu, kad viskas aplink mane juda. Ir tol, kol aš tai prisimenu, mano akių obuoliai išlieka minkšti.
Mokiausi miegoti ant nugaros, nes gydytojas sakė, kad stuburas ilsisi tik tada, kai jis yra tiesus. Kai man pavykdavo tai padaryti, atsikėlęs ryte nejausdavau kietumo ar skausmo akyse”.
BENDRAVIMO VAKARAS. Kaip askezės gali padėti atsikratyti priklausomybių?
Veiksmingos atsipalaidavimo technikos ir pratimai
M. Shneider glaukoma sergantiems žmonėms rekomenduoja:
– akispūdžio mažinimą pratimais. Pvz., soliarizaciją. Tai vienas naudingiausių pratimų saulės šviesoje, kuris laikinai sumažina akispūdį. Šis pratimas taip pat priverčia susitraukti vyzdį ir taip pagerina skysčių apytaką akyje. Taigi, tuo metu, kai darote pratimą saulės šviesoje, akispūdis būna žemesnis. Jis ir liks žemesnis, jeigu pavyks sumažinti kaklo raumens įtempimą. Tipiško glaukoma sergančio žmogaus kaklo raumenys labai stipriai įtempti. Kaklo įtampa dažniausiai yra protinio ir fizinio streso pasekmė. Žinoma, taip yra ne visada. Vis dėlto, daugumos į glaukomą linkusių žmonių kaklo raumenys yra įtempti.
Kitas būdas sumažinti akispūdį – tai fiziniai pratimai, ypač tie, kurie skirti kaklui atpalaiduoti. Pastebėta, kad akispūdį dažnai sumažina sportas ir lengva aerobika. Taip pat vizualizacijos, lingavimai, prisidengimas delnais (palmingas).
– subalansuotą abiejų akių naudojimą;
Labai svarbu subalansuoti abiejų akių darbą ir optimaliai naudoti kiekvieną akį. Tam tinka periferinės regos aktyvavimo, dominuojančios akies dengimo pratimai.
– gerinti kraujotaką, užtikrinančią regos nervo maitinimą.
Sveikatai palanki mityba, savimasažo praktikos, masažai, ypatingai pečių, kaklo, galvos srityje yra labai naudingi, kvėpavimo pratimai.
Sigita Labutienė, www.sveikuoliai.lt
Paruošta pagal T. Quackenbush knygą “The Complete Magazines Of William H. Bates” ir M. Schneider knygą “Rega visam gyvenimui”
