Mama: „Man labai sunku apkabinti vyresniuosius vaikus, darau tai dirbtinai”

Ar žinote tą jausmą, kai taip norisi sukurti gerus santykius su vaiku/ais, tačiau atrodo, kad tam nėra resurso, vis trūksta energijos, kuri padėtų? Tai apie jausmą, kai norime būti suprastos ir užjaustos, norą, kad mums padėtų išgyventi. Kartais atrodo, kad visame tame esame vienos, o vidinių jėgų ir žinių vis pritrūksta. Tokiomis akimirkomis taip norėtųsi būti išgirstoms ir suprastoms…

Mamos, dalyvaujančios tarptautinės pedagogų ir psichologų komandos sukurtame kurse „Prašau, mama, nešauk”, dalinasi savo atradimais ir supratimais.

„Aš tai pagalvojau, kad tokie kursai turėtų būti visoms būsimoms mamos privalomi apie vaiko brandumą, apie jų smegenis. Aš visada į savo vaikus žiūrėjau, ne kaip į vaikus, bet kaip sau lygius. Man sunku su jais žaisti, nemoku tų visų utiutiu ir man baisu klausytis, kaip kitos mamos švepluoja kalbėdamos su vaikais. Kai vyriausias sūnus būdamas 10 m. pasakė, kad nenori, kad jį apsikabinčiau, aš nustojau tai daryti. Ir dabar man labai sunku apsikabinti tuos vyresniuosius. Bandau tai daryti dirbtinai, bet 8 k. per diena tai man kosmosas. Kažkaip atrodo moku tik su tuo kūdikiu mažiausiu. O su vyresniais man jau sunku rodyti meilę, dėmesį. Man atrodė, kad tie vaikai tiesiog auga, yra mano gyvenime ir tiek, o aš veikiu ką man reikia, bet pasirodo neeee. Čia atskiras dar mokslas yra. Ir tas nušvitimas atėjo tik su 4 vaiku. Nu gal ir gerai vėliau negu niekad.” Vaida. 

Prašau, mama, nešauk. Intesyvus kursas.

„Labai labai jums ačiū už šias paskaitas – kursą. Man jis labai greitai pralėkė, bet kartu labai labai daug gilios informacijos gavau. Visas kursas turi tokį jausmą – gilesnį panirimą. Atrodo didelė dalis informacijos girdėta jau kelis kartus, bet jausmas labai giluminis, perveriantis kūną, mintis. Labai noriu išlaikyti savistabą, begalinę meilę sau, savo turimus mamos resursus, ryšio su vaikais kūrimą ir iš esmės buvimą pavyzdžiu ir nuotaika savo vaikams. Jeigu reikėtų rinktis vieną dalyką – isšsirinkčiau suvokimą apie mamos vaidmenį mergaitėms – kurti nuotaiką. Man tai nauja, bet labai prasminga ir visaapimanti idėja. Tikrai labiau save stebiu ir stabdau savo elgesį, griaunantį ryšį tiek su vaikais, tiek net su vyru . Labai linkiu sau išlaikyti savistabą ir dar įsivesti teigiamas frazes :)”

Patys vertingiausi trys dalykai: 

• mamos vaidmuo mergaitėms – nuotaikos kūrimas; 
• priminimas, kad mes ne žodžiais, o pavyzdžiu, tonu, kūno kalba auginame savo vaikus rodydamas/ būdami jiems pavyzdžiu;
• susikurti frazių ir keisti savo įsišaknijusius priekaištus;
• skirtingas tėčio ir mamos vaidmuo vaikų auklėjime pagal lytį .

Jei nori būti pavyzdžiu savo vaikui, būtinai sudalyvauti! Jei nori atkurti, išlaikyti, sukurti ryšį su savo vaiku būtinai sudalyvauk!

Labai jutau didelį artumą, palaikymą, stiprybę nors net nesijungiau į gyvas online sesijas.”  Kristina 

„Regis, pirmąsyk gyvenime pagaliau aiškiai ir iki galo išgirdau, supratau ir galiu sau pati įsivardinti, kokia yra šeimos, motinystės, visos tėvystės prasmė, kas yra auklėjimas. Tada ir visi sunkumai motinystės nublanksta, kai iš esmės suprantu to prasmę, kas vyksta, kokios žinutės eina. Man šie kursai buvo tas esminis taškas ant „i“, kurio vis trūkdavo, kai iki pačių gelmių suvokiau, kad buvimas mama, žmona, yra tik ir tik apie mane pačią, mano pačios augimą, paleidimą to, kas nebetarnauja… Dar kartą sau patvirtinau, kad šeima, vaikai yra greičiausias ir nuostabiausias būdas tobulėti, nežinau, kiek būtų tekę metų nugyventi, kad būtų atėję tokie suvokimai ir pokyčiai mano gyvenime, kokie atėjo ir ateina, gimus vaikams…”

„Nuostabiausias dalykas, tai kad mano šešiametei baigėsi jau nuo vasario trunkantys milžiniško stiprumo emocijų protrūkiai, kurie būdavo per jos išreiškiamą pyktį, ir dažniausiai nukreiptą į mane… O pratrūkdavo dėl bet ko, net ir jei pasakydavau kažką, ko ji nenorėjo… Manau, kad šie kursai neabejotinai prisidėjo prie to, kad tie protrūkiai labai sumažėjo, nes aš atsisukau dar labiau į save, aš supratau, ką vaikas man komunikuoja tokiu elgesiu, aš atsisukau į ją ir į save. Pamačiau tą savo žaizdą, kurią jusdavau, bet neprieidavau prie jos…”

„Pamažu keičiasi ir santykis su vyru, nes aš labai jam priekaištauju, nes jis iš impulso sako, daro vaikų atžvilgiu… Pradėjau stengtis susilaikyt, ir tik mums abiems likus ramiai pašnekėti… Ir net jei kur skubam, aš vis labiau nebeskubinu visų aplinkui. Sąmoningai, juk pasaulis nesugrius, o galiu iš anksčiau pradėt viską. Supratau, kad iš savo mamos taip stipriai perėmiau tą amžino vėlavimo ir skubėjimo manierą, ir sėkmingai ją transliuodavau savo vaikams… Visgi didžiausias pokytis yra akimis nematomas, jis mano širdyje, kad, regis, nusiėmė dar vienas neišmanymo ir nežinojimo šydas, ir tapau labiau atviresnės širdies, esu dar gilesniame žinojime, kas taip pripildo šviesos, tikėjimo, kad sunku žodžiais įvardyt, kaip nuo to gera mano Sielai…

Labai sunku įvardyti tris dalykus, labai daug pasakytų minčių man be galo vertingos. Mamos resursų tema, toks didelis akcentavimas tam yra labai svarbu, kad mes giliai suvoktume, kaip svarbu pačioms kurti savo ritualus, savo kasdienes praktikas, kai mes prisipildom. Taip pat labai vertinga berniukų ir mergaičių auginimo skirtumai. 

Tai kursai, iš esmės sustyguojantis, kas yra motinystė, vaikų auginimas, ir koks mano vaidmuo tame ne tik kaip mamos, bet ir asmenybės, mano Sielos.  Dar kartą dėkoju Jums už tokį didžiulį ir šviesų Jūsų indėlį, vedant mus link sąmoningumo, link sąmoningo ir pagarbaus vaikų auginimo.” Minara

„Radau bendruomenę, mamas, kurios išgyveno (a) tą patį. Tas jausmas, kad aš ne viena mažina kaltės jausmą, duoda supratimą iš kur visa tai ir kaip tai keisti. Po kurso tapau pastabesnė. Dažniau sustoju apgalvoti ką atsakyti vaikui ar kaip atsakiau (nors ir po laiko, bet galiu paanalizuoti save: šios akimirkos jausmus ir emocijas). Tai kursas, kuris išlaisvina nuo kaltės ir parodo kelią į ryšį. Jei patys neturėjom ryšio su tėvais, tai dar nereiškia kad jo neturėsim ir su vaikais. Viskas įmanoma.” Jūratė

„Man vertingas yra kartojimas, tad visad džiaugiuos, galėdama pakartoti ką žinau,bet nepribeldžiu per 50 sluoksnių iki tikro suvokimo, po antro mokymo, atradau dar daug naudingos informacijos, nors maniau kad labai daug žinau, tik neįsisąmoninu, tačiau klydau. Ugdau pastabumą ir šlifuoju savo kampus. Man labai reikėjo tezės, kad auklėjimas – tai savęs perkeitimas. Atrodė seniai gyvenu su mintim, kad vaikai mano mokytojai, bet šita tezė, kiek pasuko rakursą ir viskas stojo į savo vietas. Motinystės prasmė dar labiau pagilėjo, Už tai labai esu dėkinga.”

Vaikų ir Jaunimo stovykla „Laisvės kodas” – 2025!

„Pagilėjo prasmė, nepadidėjo, o pagilėjo. Man to reikėjo, esu pastabesnė, jautresnė. Išsinešu nuostabią mintį, kad turiu ne problemų – o užduočių! Atrodė žinau kaip svarbu žodžiai, kuriuos sakom sau ir kitiems, bet neatkreipiau dėmesio kiek sau problemų turiu, tad nuo šiol keliu sau užduotis, o ne problemas. Tai nuritino didelį akmenį. Turiu ne vieną didelę užduotį sau šiandien, ir pamažu einu  į tikslą.  Jei manai, kad viską žinai, tai atėjai ten kur reikia, jei manai, kad nežinai nieko – atėjai ten kur reikia, jei manai, kad  nieko nebepakeisi – atėjai ten kur reikia. Ir jei manai, kad už tave kas nors ką nors padarys, tai praeik pro šalį 🙂 Tai vertingas laikas sau.” Milda.

„Kai kurie analizuoti klausimai buvo tarsi savaime suprantami, tarsi jau žinomi, bet sakyčiau nesuvokti iki galo. Vertingo tai, kad žadino suvokimą: veiksmų – pasekmių, elgesio –  priežasčių ir paties požiūrio į vaiką, kaip į vaiką.  Įsijungė mąstymas, kaip mano vienas ar kitas elgesys veikia mano vaikus. Įsijungė savistaba.  Rekomenduočiau tokį kursą pirmiausiai tai besilaukinačioms ar tik planuojančioms pastoti mamoms, kad padėtų pagrindą sąmoningam vaiko auginimui. Galbūt ne visos mamos šaukia ant vaikų, bet tikrai labai daug turi šią programą. Žinoma rekomenduočiau ir visoms kitoms mamoms, net toms, kurios ant vaikų nešaukia. Tiesiog tai kursas į vaiko raidą. Turėtų būti privalomas visiems.”  Vaida