METODIKA

Holistinė sveikatos ugdymo metodika

Sveikos gyvensenos ugdymo metodika, realizuota Palangos sveikatos mokykloje, kartu su savo filialais išleidusiai per 8 metus daugiau kaip 22000 absolventų. Ši metodika derina organizmo maitinimą, valymą bei grūdinimą su trumpalaikio streso priemonėmis, leidžiančiomis mobilizuoti adaptacines organizmo galimybes. Metodikos taikymo patirtis bei mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ji gali būti rekomenduojama kaip veiksminga priemonė lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijai.

Tarp Lietuvos gyventojų nuolat auga mirtingumas nuo ligų, tiesiogiai susijusių su žmonių gyvensena: širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 10%, aplinkos ir darbo sąlygos – 20%, paveldimumo faktoriai – 20%, o likusius 50 % lemia gyvenimo būdas. Todėl išsivysčiusiose valstybėse vis platesnį pripažinimą įgyja sveiko gyvenimo būdo koncepcija, orientuota į žmogaus organizmo natūralių galimybių panaudojimą. Ši koncepcija remiasi holistine pažiūra į sveikatos palaikymą, išsaugojimą ir stiprinimą, nagrinėjančia žmogų ir įvairias jo sferas kaip vieningą sistemą.
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas tradicijas. Jau šio šimtmečio pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas, St. Šalkauskis, A.Maceina, K.Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus sampratą.

Sveikos gyvensenos ugdymo metodika – tai:

  • sveika mityba ir jos įpročių ugdymas;
  • kūno mankštinimas bei grūdinimas;
  • psichoemocinės pusiausvyros lavinimas bei dvasinis ugdymas;
  • sveikatos kontrolė ir savikontrolė.

Sveikos mitybos principai:

valgyti daugiau augalinės kilmės maisto, sumažinti gyvūninės kilmės;
vienu metu vartojami tarpusavyje derantys produktai;
atsisakyti perdirbtų, chemiškai ar kitaip apdorotų produktų;
riboti rafinuotą cukrų ir jo gaminius, atsisakyti perdirbtų riebalų;
vartoti ekologiškai švarius produktus.

Kūno mankštinimas bei grūdinimas:

rytinė mankšta;
išsimaudymas atvirame vandens telkinyje bet kokiu oru;
koreguojanti ir kvėpavimo gimnastika;
ritminis meditacinis bėgimas, aerobiniai šokiai ir sportiniai žaidimai;
masažas ir savimasažas;
pirtis.

Dvasinis ugdymas bei psichoemocinės pusiausvyros lavinimas:

Įsiklausymas į save;
Meditacija, kaip vidinės pusiausvyros ir ramybės atstatymo priemonė;
Harmoningas santykis su aplinkiniu pasauliu, žmonėmis, gamta;
Asmenybės tobulėjimas.

 Sveikatos kontrolė ir savikontrolė:

Priklausomybės nuo sveikatai nepalankių produktų ir gėrimų atsikratymas;
Įsiklausymas į savo organizmo poreikius;
Valios ugdymas;
Vidinės disciplinos ugdymas.

Scroll to Top

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.