Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest

Neįveikiamu pasirodęs cukraus detoksas pavertė moterį augalinės mitybos virtuvės šefe

Dalintis

Share on facebook
Share on linkedin
Share on twitter
Share on email

Eišiškėse gyvenanti Dorota (36 m.) daug metų dirba pedagoginį darbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Visą laiką gyvenusios „pasroviui“, pagal „standartus“, moters kraujo tyrimai kartą parodė, kad organizmui gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini. Iki to laiko niekada nekildavusios mintys apie sveiką mitybą, laiko ir noro trūkumas gamintis kažką palankesnio sveikatai per porą metų atvedė Dorotą į cukraus detokso programos komandą.

Prasti kraujo tyrimai

Nebuvo sporto, sveikatai palankios mitybos, niekada nekildavo minčių, kad galima maistą gaminti sveikai, valgyti sveikai. Daržovės, kruopos, vaisiai buvo labai reti svečiai mano racione, kažkaip visai nesusimąstydavau ką ir kaip valgau. O pradėti gaminti kitaip man visai nebuvo nei noro, nei poreikio. Tol, kol profilaktiškai atlikti kraujo tyrimai tapo labai prasti. Supratau, kad reikia kažką keisti. Tačiau ką? Man labai trūko žinių, Pradėjau daug skaityt, domėtis, klausti. Ieškojau informacijos internete, skaičiau įdomias, mokslus grįstas knygas ir žinoma ieškojau informacijos socialiniuose tinkluose. Išbandžiau visokias sveikos gyvensenos teorijas, bandžiau ir bandau atrasti būtent tai, kas man yra geriausia. Mane atradimai vis labiau įtraukia, tai labai įdomu. Tačiau tenka išeiti iš komforto zonos, gyventi kiek kitaip ir tai nėra lengva.

Ilgasis detokso savaitgalis

Cukraus detoksas gąsdino

2018 m. visai netyčia Facebook‘e pamačiau užrašą „Cukraus detoksas“. Kas tas detoksas, o dar ir cukraus, man buvo visiškai neaišku. Susiradau atsiliepimų apie tai, sužinojau, kad vyksta cukraus detokso stovyklos, kad Lietuvoje yra sveikuolių sąjunga, kad išleista knyga „Cukraus detoksas“. Nedvejodama įsigijau knygą, perskaičiau greitai.

Pirma mintis buvo, kad niekada gyvenime neįstengsiu praeiti cukraus detokso programos, nes jo metu „nėra ką valgyti“! Praktiškai nieko iš leidžiamo valgyti produktų sąrašo savo racione nevartojau, o draudimų buvo daugiau nei leidimų. Supratau, kad geriausia būtų susitikti su pačia Kristina konsultacijai, nes pati tikrai neįstengsiu pradėti kažką keisti. Tada ir prasidėjo mano kelionė link sveikesnės gyvensenos.

Ksavera Vaištarienė “Valgykime, kad gyventume”

Slapta mintis

Kai nusprendžiau važiuoti į pirmąją stovyklą, buvo toks jausmas, kad, va, nuvažiuosiu į stovyklą, per 4-ias dienas sužinosiu ir išmoksiu visko, kas būtina „transformacijai“ ir grįšiu kitu žmogumi. Deja, taip neįvyko. Praleistas laikas stovykloje buvo išties kupinas naujų patirčių, žinių, žmonių, pozityvo, atvirumo, bet manyje buvo per daug pasipriešinimo priimti stovyklos filosofiją. Labai aiškiai prisimenu Kristinos žodžius: „Tik grįžę namo ir po kokių 2-jų savaičių jūs pradėsite suvokti, kas įvyko“. Taip atsitiko ir man. Tik po kurio laiko, kai pradėjau atkurti, prisiminti visa, kas buvo stovykloje, analizuoti, atrinkti, atėjo aiškus suvokimas ir priėmimas. Stovykloje viskas buvo tikra: ašaros, juokas, gailestis, viltys, dėkingumas. Merginos privertė giliau įsižiūrėti į save. Stovykloje viskas apgalvota, kiekviena praktika, paskaita, veikla tarpusavyje aiškiai susietos ir papildo viena kitą.

Aš labai žavėjausi cukraus detokso komanda. Jos narių rūpestingumu, tikrumu, drąsa. Ir kartą eidama pro šalį, kuomet visos komandos narės sėdėjo už stalo ir su puodeliu arbatos ramiai šnekučiavosi, mane aplankė mintis: „Kaip norėčiau būti su Jom…“. Mintis buvo paleista į Visatą.

Sveikos gyvensenos stovykla “Į Laisvę”- 2022

Nauji skoniai ir patiekalai keičia patį žmogų

„Cukraus detokso“ stovykloje mums maistą gamino nuostabi šefė Giedrė. Kaip mes visi aikčiojome iš nuostabos, kai mums patiekdavo maistą! O iš ko pagaminti patiekalai, visada būdavo didžiausia diskusijų, spėlionių tema, nes niekaip negalėjome patikėti, kad iš daržovių ir kruopų galima taip skaniai ir sočiai pagaminti.

Po stovyklų į maistą pradėjau žiūrėti kaip į energiją, o kitoks gaminimo būdas iš kitokių produktų tapo mėgstamiausiu užsiėmimu. O skoniai nauji! O produktų įvairovė! Pamačiau parduotuvių lentynose visai kitokį maistą, atradau sveikuoliškas parduotuves,  pakeičiau labai daug produktų iš savo raciono bei išmokau pasigaminti valgį beveik „iš kirvio“. Nebijau interpretuoti, o kartais ir suklysti. Aišku, mano mitybos įpročiai nėra dar tokie, kokių aš norėčiau, bet tai, manau, yra priežastis, dėl kurios noriu stengtis dar labiau. Keisti maistą ir keistis pačiai.

Šeima palaiko naują aistrą

Jau kelis metus namuose gaminu sau maistą atskirai, kurį sudaro 99% augalinės kilmės produktai. Valgau labai daug maisto produktų, kurių anksčiau vengdavau – žuvis, ankštiniai, riešutai, daržovės, sėklos ir grūdai, rauginti pieno produktai. Atradau tiek daug visko! Mano spintelėse visada yra kelių rūšių miltų (išskyrus kvietinius), riešutai ir sėklos – lyg antra duona, pilni konteineriai šaldytuve daržovių, ankštiniai, daug žolelių prieskonių. Mano virtuvės karalienė  -ciberžolė. Aš labai džiaugiuosi, kad galiu rasti sveikesnes alternatyvas. Maisto gaminimo idėjų randu internete, knygose. Atsirenku kas tinka, o kas nelabai. Šeimyna jau priprato, kad aš keliuosi vos ne su pirmais gaidžiais, kad pasidaryčiau „paruoštukų“, o virtuvėje visada pilna primirkytų, pasvertų maisto produktų. Į darbą visada einu su savo maistu, pasigaminu iš anksto. Man tai labai maloni ceremonija. Mano šeima labai retai valgo tai ką gaminu, tačiau palaiko mano aistrą tokiam maistui.

Svajonė išsipildė

Po stovyklų nuolat palaikiau kontaktus su Kristina ir Julija. Prasitariau kažkada, jog visai mielai savanoriaučiau stovyklose. Ir 2021 m. gavau pasiūlymą padėti virtuvėje gaminti maistą. Man labai patiko būti kitoje stovyklos pusėje, būti tarp komandos narių. Aš labai myliu visas! Kristina, Julija, Indrė, Lukrecija – jos ypatingos. Man – labai didelė garbė būti su jomis.

Pastebėjusi mano santykį su maisto gamyba Kristina pasiūlė tapti „Cukraus detokso“  komandos dalimi. Ir tai man buvo didžiausias įvertinimas ir pripažinimas. Merginos mane privertė labiau pasitikėti ir tikėti savimi. Kai skaičiau Kristinos žinutę, iš karto atminty iššoko tas mano noras, kurį išsiunčiau Visatai. Neapsakyti tų emocijų, kurias jaučiu būdama tarp jų. Jų darbas – žmonių požiūrio į gyvenimą keitimas vyksta ir stovyklos metu, ir už jos ribų. Stiprios. Mane džiugina, kad turiu galimybę su merginom bendrauti, dalintis, klausti patarimo. Žinau, jog visada būsiu išgirsta. Tai tos deivės, kuriom galima atsiskleisti, o jos išklausys, patars, palaikys, pamokys.

Kristina Bondar “Cukraus detoksas”

Atsakomybė negąsdina

Jaučiu, kad esu savo vietoje. Manimi pasitiki. Kai pirmą kartą gaminau maistą dalyvėms, kas įdomiausia, visai nebijojau, o juk tai tokia didelė atsakomybė! Nebijojau suklysti, mane labai palaikė komanda, o laimingos ir sočios dalyvės mane tik dar labiau džiugino. Išmokau gaminti sveiką maistą tik per savo užsispyrimą ir norą. Už visa tai esu dėkinga Cukraus detoksui ir nuostabiajai komandai.

Aš 101- ą kartą kartą pradėdavau cukraus detoksą, bet 101-ą kartą ir nuklysdavau ir tik užsispyrimas man padėjo susiimti ir sąžiningai jį praeiti. Rezultatai – puiki tiek fizinė, tiek psichinė savijauta. Šią programą turi praeiti kiekvienas, kas nori gerovės savo organizmui. Per detoksą gavau daug naudingų žinių ir patirčių. Aišku, negaliu teigti, jog laikausi sveikuoliškų principų visur ir visada, tačiau visada grįžtu į sveiką vagą. Yra ties kuo dirbti. Nežadu sustoti.

Sigita Kriaučiūnienė

www.sveikuoliai.lt

Nuotraukos Dorotos asm. archyvas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.