Sveikuolių sąjungos organizuojamos regėjimo gerinimo stovyklos padeda pataisyti regėjimą vis daugiau žmonių. Skaitomos paskaitos, skleidžiama informacijas apie regėjimo gerinimą natūraliais būdais pasiekia daugelį akinius nešiojančių žmonių ir leidžia jiems visiškai

Labai ilgai delsiau gavusi prašymą pasidalinti mūsų istorija, nes tai nėra įprastinė sėkmės istorija. Tai – besitęsiantis gijimas, nuolatinis ėjimas link pagerėjimo, su daug žingsnelių atgal ir atsitiesimais eiti pirmyn.

Esu Mindaugas Mitkevičius, gyvenu Vilniuje, dirbu programuotoju. Dar negaliu teigti, kad akinių atsisakiau visam laikui, juos neseniai naudodavau sėdint darbe prie kompiuterio ir tamsiu paros metu vairuojant automobilį. Tačiau jau

Esu Saulius Daunoras, 54 m. Gyvenu Vijolių kaime šalia Šiaulių. Didžiąją savo darbinės veiklos dalį dirbu sėdimą darbą. 35 m. mane ėmė kamuoti nugaros skausmai ką nors sunkiau fiziškai padirbus

Esu Jeronimas Darulis, man 15 metų. Mokausi devintoje klasėje. Mėgstu sportą, žaidžiu futbolą ir tenisą. Vasarą dažnai žvejoju, mėgstu būti gamtoje, bet patinka ir pasėdėti prie kompiuterio. Regėjimas sutriko vaikystėje

10 metų Smiltė Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiamoje regėjimo atstatymo stovykloje dalyvavo 2016 m. pavasarį. Mergaitė jau mato “vienetui” ir kartu su mama džiaugiasi ne tik pasiektais rezultatais, bet ir tuo, kad

Esu Gabrielė Šedbaraitė, šiais metais baigiau 5 klasę Šakių „Varpo“ mokykloje. 2014 m. vasaros gale maža mergaitė sulaužė mano akinius ir man teko savaitę pabūti be jų. Jaučiausi labai blogai.