Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest

Specialistai pataria: ar merginai draugauti su svaigalus vartojančiu vaikinu?

Dalintis

Share on facebook
Share on linkedin
Share on twitter
Share on email

Paauglė mergina rašo: “Turiu vaikiną, kuris mane labai traukia, su kuriuo draugauju jau metus laiko, tačiau jis savaitgaliais vartoja svaiginamąsias priemones ir sako man, kad kai ateis vasara, to nebedarys. Kaip ir ne daug kartų, bet vis tiek vartoja. Pati nenoriu trauktis į šį dalyką. Suprantu, kad tai nėra gerai, bet palikti jo negaliu, nes noriu jam padėti, jaučiu, kad mane laiko prisirišimas. Ką man daryti?” Lietuvos sveikuolių sąjungos jaunimo stovyklos “Laisvės kodas” vadovai ir lektoriai dalijasi savo įžvalgomis šiuo klausimu.

Vaidas Arvasevičius

Vaidas  Arvasevičius, šeimos santykių lektorius, vedų psichologas tvirtina, kad merginą laiko prisirišimas, kuris vadinamas gelbėtojo sindromu. “Mes, būna, gyvenime pajuntame prasmę ir savo reikalingumą gelbėdami ką nors. Nežinau, kuo dar grįsti jaunuolių santykiai, tačiau išgelbėti nieko negalima be paties žmogaus noro, prašymo ir sutikimo. Tokiais atvejai kartais geriausiai gelbsti sukrėtimai – mergina paliko, draugystė nutrūko, darbą ar pan. prarado. Kitu atveju gelbėjimas tik padidina prisirišimą ir iškreiptu būdu suformuoja nesveiką santykį, kuriame vienas be kito žmonės būti nebegali. Ir tai ne meilė, o iškraipyta realybė.”

Donatas Janickis

Psichologas Donatas Janickis sako: “Mano konsultacinė patirtis rodo vieną dalyką: tik palikdama vaikiną mergina jam padės atsikratyti priklausomybės. Tam, kad jos žmogus atsikratytų, turi būti begalinė motyvacija. Tai gali būti tik antra pusė. Dėl jos jis mes. O jei nemes, tai tiek ir temylėjo. Mergina nėra terapeutas, gydytojas, psichologas vaikinui. Ji priima vaikino prieglobstį, o ne remia. Jei toks modelis formuosis nuo pradžių, išsivystys nesveiki santykiai, ant kurių dauguma šeimų šiandien visuomenėje stovi. Kai žmona tampa vyriškų problemų sprendėja, ji nebegali būti moterimi ir skleisti savo moteriško prado. Vaikinas turi išsispręsti be merginos pagalbos. Nes jei dabar neišsispręs, vėliau tikrai neišsispręs”.

Eglė Kislovski

Eglė Kislovski, jaunimo stovyklos “Laisvės kodas” vadovė siūlo apsidairyti aplinkui, pastebėti, su kokiais mes žmonėmis gyvename: kurie alkoholį vartoja tik kartais, na, kartais negrįžta namo, na, kartais pauosto, bet paskiau viskas -“normaliai”. Moterys ir vyrai kenčia būdami tokiuose santykiuose, dažnai kyla konfliktai.

Moteris sako, kad noras padėti – labai geras merginos bruožas. Tačiau šiuo atveju padėti gali tik atsitraukimas. Mergina gali bandyti išlaikyti draugiškus santykius jų nenutraukdama, bet pasitraukdama į šoną. Tai reiškia, jam aiškiai pasakyti: “Tu man labai patinki ir man esi svarbus, tačiau kada tu vartoji narkotikus, nesijaučiu su tavimi saugi ir manau, kad tai silpno žmogaus bruožas. Labai noriu tau padėti, kad galėtum viską nutraukti, tačiau mūsų draugystė dabar galės būti tik draugiška. Mes nebegalime būti pora, galime palaikyti draugišką santykį. Jei tau reikės mano pagalbos, aš tau padėsiu, bet tol, kol tu vartosi mes nebūsime kartu kaip pora.” Ir atsitraukti. Palikti tolimesnius sprendimus priimti vaikinui. Jo sprendimas parodys, kiek ji jam svarbi, kiek jam svarbūs narkotikai.

“Merginai šiuo atveju svarbu išlikti tvirtos pozicijos, nes ten gali būti visko ir grubaus elgesio, manipuliavimo žodžiais ir jos jausmais. Arba kaip tik ašarų, pažadų, atsiprašinėjimo. Reikia suprasti, kad tai tik žodžiai, bet ne veiksmai. Reikia laukti kol vaikinas imsis veiksmų ir įrodys savo rimtus ketinimus. Gali būti taip, kad pradžioje sakys “gerai, viskas, nevartoju”, bet tada kada jie nesimatys, darys tą patį, labai svarbu suprasti ar meluoja. Tai nėra paprasta, reikia laiko. 

Šiuo atveju atsitraukimas parodys ar jis ištęsės pažadus ar ne. Merginai svarbu stebėti kaip viskas vyksta ir nepulti grįžti į šiuos santykius greitai”, – patirtimi dalijasi E. Kislovski.

Jūratė Baltrūnaitė

Psichologė Jūratė Baltrūnaitė tikina, kad tai dažnai pasitaikanti situacija. Tik iš vaikino elgesio ir poelgių galima spręsti apie jo norą keistis, ne iš jo žodžių. „Vaikinas sako, kad vasarą to nebedarys. Kam laukti vasaros? Be to, jei vaikinas ir nori nustoti vartoti kiek jis tą sugebės padaryti? Juk paprastai vartojama su draugais, tai tam tikras laisvalaikio leidimo būdas, gyvenimo stilius. Kiek vaikinas turi vidinės jėgos keisti savo įpročius? Ar jis deda kokias nors pastangas šia kryptimi jau dabar? Ar mažina vartojimo kiekį? Ar vengia svaigalus vartojančių draugų?“, – tokius klausimus Jūratė siūlo kelti merginai.

Psichologė džiugiais paauglės sąmoningumu, nenoru “trauktis į šį dalyką“, supratimu, kad „tai nėra gerai”. Tai rodo tam tikrą jos brandumą, tinkamą vertybių rinkimąsi. Tuo labiau noras padėti vaikinui rodo jos geraširdiškumą, atsakomybės jausmą. Vis dėlto reikia suprasti, kad jei jis nenorės pats keisti savo įpročių – ji negalės jam padėti.Ir niekas negalės jam padėti. Ir ar jis nori, kad jam kažkas padėtų? Kad ji jam padėtų?

„Merginos „prisirišimas“ yra jos pasirinkimas. Pasirinkimas būti laikoma. Te būnie tai ir nesąmoningas, bet pasirinkimas. Klausimas paauglei: ar ji nori būti laikoma prisirišimo? Kiek ji turi motyvacijos kažką keisti santykiuose? Jei turi motyvacijos – tai prireikus suras ir jėgų, vidinių resursų, pagalbos išeiti iš santykių.  Jei ji nori likti santykiuose – turi suprasti, kad ji pati yra didelėje rizikoje, nes žinia, kad bendraamžių įtaka paaugliams yra labai stipri. Šiuo atveju įtaka, tikėtina, būtų neigiama.“, – svarsto J. Baltrūnaitė.

Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt

Viršelio nuotrauka www.theconversation.com

Nuotraukos: asm. pašnekovų archyvas

Taip pat skaitykite:

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.