Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest

Sveikuoliai savo mažamečius vaikus grūdina nuo pat gimimo

Dalintis

Share on facebook
Share on linkedin
Share on twitter
Share on email

Daugeliui pamiršus paprastus sveiko gyvenimo būdo principus, sveikai auginami vaikai pritraukia dėmesį. Įvairios patikimos ir laiko patikrintos metodikos, padedančios vystytis vaiko imuninei sistemai, fizinei ir emocinei sveikatai kartais sulaukia prieštaringų vertinimų. Tačiau kai mažamečius ima nuolat persekioti ligos, tėvai pradeda ieškoti plačiai viešumoje neaptarinėjamų priemonių vaiko sveikatai puoselėti. Ketvirtoji sveikuolių karta Lietuvoje auga pagal nesikeičiančią sveikos gyvensenos filosofiją, kurią skleidė Vydūnas, kiti sveiko gyvenimo būdo mokytojai.

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas (29 m.) Simonas Dailidė su žmona Aiste augina dvynukus (19 mėn.). „Mes visi norim stiprių, sveikų, nesergančių vaikų. Dėl to reikia kažką daryti. Mums svarbu mažylius grūdinti, mankštinti. Įkvėpimo ir žinių kaip tai daryti semiamės iš sveikuolių bendruomenės, bendraudami su tais, kurie jau užaugino savo vaikus.  

Nuo pat pirmų vaikų gyvenimo mėnesių darome dinamines mankštas. Pirmą kartą jas matantiems iš baimės gali sustoti kvėpavimas. Tačiau kai pripranta akys, kai patys paima ir pamėto vaikus, dingsta baimė, kad smegenys susikratys, kad rankos išsitampys. Baseine jie taip pat maudosi, mokosi plaukti, nardyti. Visą vasarą ir rudenį jie pliki basi bėgiojo po mišką, miega lauke. Gruodžio 26 d. sūnus pirmą kartą išsimaudė eketėje“, – apie Saulės ir Vytauto Vėjo vaikystę pasakoja S. Dailidė.

LSS prezidentas pastebi, kad kai kurių žmonių reakcijos į tokius metodus yra labai neigiamos. Ne vienas gąsdina, kad vaikai susirgs ir numirs. Tačiau šios baimės yra visiškai nepagrįstos. Vaikų grūdinimas ir dinaminės mankštos leidžia išvengti peršalimo ligų ir jų komplikacijų. Jei vaikai kartais suserga, tai trunka labai trumpai, vos keletą dienų. Jei užpuola sloga, pakyla temperatūra, šeima to visiškai nesureikšmina, tiesiog ramiai pralaukia.

Eglė Kislovski (39 m.) augina dvynes paaugles (14 m.) ir 1.7 m. dukrytę. Moteris jau daugiau nei 10 m. grūdinasi, kiekvieną dieną dušą užbaigia šaltu vandeniu, žiemą būtinai maudosi eketėje, nes tai suteikia labai daug energijos ir padeda imuniteto stiprinimui.

Webinaras šeimoms “Vaikų grūdinimas ir imuniteto stiprinimas”

Nuo pat mažens E. Kislovski dvynukių pėdutes maudydavo po kontrastiniu dušu, vėliau tai taikė ir visam kūnui. Sulaukusias 2 m. amžiaus žiemos mietu jas kelioms akimirkoms kišdavo į eketę, iš karto po to sušildydavo pirtyje. Mergaitės užaugo minimaliai sirgę peršalimo ligomis, o vaistų, galima sakyti, nėra gavusios. Jos ir dabar drąsiai lenda žiemą į eketę ar sniego pusnį su draugais ar bendraminčiais.

“Mažiausiąją dukrą kiekvieną dieną apiprausiame po šaltu dušu, leidžiame visur lakstyti basomis, trumpai prasieiti per sniegą. Sausio 1 d. visi kartu lindome į sniego pusnį. Namuose žiemą – vasarą miegame su atidarytais langais, o žiemos metu miegamajame palaikome 17-19 laipsnių temperatūrą. Peršalimo ligos praeina kur kas lengviau, kai kūnas yra grūdinamas”, – įsitikinusi sveikos gyvensenos stovyklų paaugliams “Laisvės kodas” organizatorė.

Vilnietis Pavelas Starkovskij (37 m.) augina 7 m. dukrą Milaną. Su draugų šeimomis važinėjant į pirtį ir maudantis eketėje, vaikams taip pat kilo noras tai išbandyti. Jiems niekas niekada to nesiūlė, bet suaugusiųjų pavyzdys motyvavo taip, kad vaikai eketėje po pirties ėmė maudytis kiekvieną savaitgalį. Kiek vėliau kilo mintis į ledinį vandenį įlįsti iki pirties. O dar vėliau ir neišlįsti taip greitai iš ledinio vandens, pabūti kokią minutę kitą. Tuomet vyras susipažino su Wim Hofo metodu ir ėmė jį praktikuoti ilgindamas buvimo eketėje laiką.

“Mūsų imuninė sistema yra labai įdomus dalykas, norėtųsi jai padeti šiais sunkiais įvairių ligų laikais. Vaikai mokosi iš tėvų. Labai didelė motyvacija yra tuomet, kai vaikai grūdinasi ne pavieniui, o su draugų būriu. Lįsti į eketę ar ledo vonią dviems ar keturiems gerokai drąsiau ir linksmiau.

Vasarą supratom, kad be šalčio mes negalim, todėl įsigijom pramoninį ledo generatorių,  plastikinę vonią ir taip išsprendėm vasaros šalčio klausimą. Prie +30 temperatūros lauke, vandens temperatūra vonioje iki 1-2 laipsnių sukuriama akimirksniu. Vaikams tai lyg žaidimas: įlįsti į ledo vonią 30 sek, o tada šokti nuo liepto į 20-27 laipsnių vandenį. Įsivaizduojat, koks jis tada karštas atrodo? Ir dabar paklausus vaiko ar jis nori šeštadienį praleisti klasiokio gimtadienyje ar pirtyje, visada pasirenkama pirtis”, – patirtimi dalijasi Pavelas.

Vyras jau kokius 3 metus savo kasdieninį dušą užbaigia 3-5 minučių šaltu vandeniu. Išėjusį iš dušo šaltą kaip ledą jį matė ir Milana. Dabar kas trečias jos dušas taip pat yra šaltas. Pavelo žmona pritaria vyro idėjoms ir dukrai leidžia rengtis pagal jos komforto jausmą. Jei vaikui komfortiška su megztiniu, kam dėtis striukę, kam sėdėti šaltame automobilyje su striuke, jei vaikas nenori?

Webinaras “Efektyvūs lėtinių ligų atsikratymo būdai. Pirmieji žingsniai”

“Peršalimo ligų šeimoje praktiškai neliko. Aš nepamenu, kada sirgau apskritai, nebuvo taip, kad dėl kokio viruso aš negalėčiau važiuoti į darbą arba gulėčiau lovoj 3-4 dienas, kaip prieš 10 metų būdavo.
O dukrai, jei kas ir prisikabina mokykloj, tai viskas praeina labai lengvai ir greitai. Ji neguli, ji žaidžia, turi apetitą, liga jos visiškai nekamuoja”, – apie grūdinimosi naudą šeimoje pasakoja vilnietis.

Snežana Kazlaitė (50 m.) jau trečius metus globoja neišnešiotą, su širdies yda gimusią Deimantę. Ją moteriai ypatingai svarbu grūdinti todėl, kad tokios būklės vaikai labai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis ir plaučių uždegimais.

“Stengiuosi, kad Deimantė kaip galima daugiau vaikščiotų basa po žolę, per mišką, nebijotų skersvėjų, kad pavasarį įlįstų į vandenį, lakstytų po balas, po sniegą. Vasaros pradžioje, kai yra vėsu, leidžiu maudytis, o rudenį, spalio mėnesį – po balas lakstyti. Rytais, vakarais, po vonios namuose laksto be rūbų. Kartais šaltu vandeniu apipilu, ant sniego patrepsi balkone basa. Tris metus iš eilės mergaitė vasarą-žiemą pietų miega lauke. Tas labai stiprina kvėpavimo takus.

Susirgus virusinėmis ligomis, pakilus temperatūrai, stengiuosi kaip įmanoma naudoti natūralesnes priemones gydymui. Dažnai pavyksta įtikinti gydytojus neskirti antibiotikų užpuolus infekcijoms ir pavyksta išgyti. Juos suprasti galima, jiems labai svarbu, kad nebūtų komplikacijų dėl širdies“, – pasakoja Snežana.

Lietuvos sveikuolių sąjunga primena, kad vyksta ledinės nuotraukos konkursas į kurį galima atsiųsti savo ledinę nuotrauką! https://www.sveikuoliai.lt/…/ledines-nuotraukos…/

Palangos ruonių maudynės vasario 11 d. Registracija ir daugiau informacijos https://www.sveikuoliai.lt/renginys/palangos-ruoniu-maudynes-2023/

25 m. plaukimas ekete vasario 25 d. Registracija ir daugiau informacijos https://www.sveikuoliai.lt/renginys/25-metru-plaukimas-ekete-2023-trakai/

Sigita Labutienė, www.sveikuoliai.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

Sveika šeima

Atsargiai: namuose paauglys!

Kokiu tonu šiandien kalbėjotės su savo paaugliu vaiku? Gal net nebuvo progos KALBĖTI, turėjote akimirką tik pabandyti prabilti. Neretai sudėtingas besiformuojančio žmogaus tarpsnis pandemijos akivaizdoje

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.