Gydytoja endokrinologė: „Depresijos, nutukimo ir kitų ligų galima atsikratyti natūraliai“

Dalintis

Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius David Sinclair teigia, kad jei ne gyvenimo būdas, žmogus galėtų gyventi kur kas ilgiau nei šiandien tikimės. Dėl senėjimo tyrimų žinomas akademikas išskyrė tris svarbiausius dalykus, kurie gali padėti į senatvės laikotarpį įžengti sveikai ir su lengvumu. Tai – šaltis, kalorijų deficitas ir aukšto intensyvumo kardio treniruotės. Gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė sako, kad jos svajonė – dar mokykloje pradėti mokyti sveikatos raštingumo. Nes endokrinologijos sričiai priskiriamomis ligomis jos pacientai suserga būtent dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Cukraligė, diabetas, nuovargis, plaukų slinkimas, skydliaukės problemos, nutukimas, aukštas cholesterolis. Šių ir daugelio kitų negalavimų, anot gydytojos Ievos Auglytės, galima būtų išvengti susitvarkius emocijas, mitybą, miego režimą ir fizinį aktyvumą: „Daug pacientų ateina paprašyti medikamentų arba išsitirti, ar jų hormonų veikla nėra sutrikusi. Kai paklausiu jų, ar juda, paaiškėja, kad paskutinį kartą sportavę būna prieš šešis metus. Ligos kyla iš gyvenimo būdo. Norėdami pateisinti savo tingumą, galvojame, kad tai – per daug paprasta, todėl vis ieškome stebuklingos tabletės, ritualo, procedūros. Tereikia atsisakyti perdirbtų produktų, nebijoti pabadauti, pasportuoti – ir viskas susitvarko.“

SVEIKOS GYVENSENOS STOVYKLA “Į LAISVĘ!” – 2023

Keturios šiuolaikinio gyvenimo rykštės

Nepilnavertė mityba, stresas, miego režimo nesilaikymas ir nejudrumas – tokias keturias šiuolaikinio gyvenimo rykštes vardina Ieva Auglytė: „Aš galiu pasakyti, ką matau savo kabinete. Nutukusius jaunus vyrukus su aukštu cholesteroliu ir žemu testosteronu, pavargusias moteris su policistinių kiaušidžių sindromu. Visa tai – būtent dėl nesveikos mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo. Sėdėjimas kai kurias ligas skatina netgi labiau nei rūkymas. Sėdint daugiau nei aštuonias valandas 121 % padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligom. Jei tu neatrasi laiko dabar pajudėti, tavim ligotu turės rūpintis senatvėje. Pakanka tris kartus per savaitę atlikti paprastą dešimties minučių pratimą: 40 sekundžių bėgti taip lyg nuo to priklausytų tavo gyvybė, tada pora minučių pailsėti ir vėl kartoti. Dabar labai daugėja sergančių diabetu – pasaulyje tokių žmonių turime apie 550 milijonų. O vienas iš penkių ikimokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje šiandien turi viršsvorį. Po penkių metų ketvirčiui jų jis virs arterine hipertenzija – padidėjusio kraujospūdžio liga. Tai yra labai liūdna statistika.“

Kur dingsta energija?

Pagrindinis dalykas, lemiantis energijos stygių – netaisyklinga mityba. Savo žarnyną apkraudami per dideliu kalorijų kiekiu, patys jaučiamės neturintys jėgų. „Žarnynas visą laiką verda. Mes turim leisti žarnynui ir nesąmoningai valdomiems raumenims šiek tiek pailsėti, – sako gydytoja Ieva Auglytė: „Labai riebus, saldus, perdirbtas maistas, ypač greiti angliavandeniai išsekina organizmą. Žmogus neturi energijos, nes kraujotaka vietoj to, kad aprūpintų smegenis ir raumenis, keliauja į virškinimo sistemą. Nors iš tikro kūne energijos atsargų yra pakankamai. Kai leidžiame organizmui atsipūsti nuo maisto, jis ima valytis nuo nereikalingų ląstelių, defektuotų baltymų ir kitų nuosėdų. Toks apsitvarkymas viduje padeda išvengti net Alzheimerio senatvėje.“ Endokrinologė pastebi, kad šiandien nuovargis, silpnumas, nemiga labai paplitę tarp jauno amžiaus žmonių. Tam įtakos turi ne tik perdėtas užkandžiavimas greitais angliavandeniais ar kava, bet ir nuotolinis darbas, dėl kurio žmonės nuo ryto ligi vakaro dirba prie kompiuterio niekur neišeidami.

Senjorų stovykla “Mes galim!”

Pasiryžti gyventi sveikai – sunku, bet verta

Mūsų smegenys taip sudarytos, kad nuolat stengiasi išvengti sunkumų. Nuo neandartaliečių laikų jos taupo energiją tam atvejui, jei staiga užkluptų pavojus. Šiuolaikiniame pasaulyje dažniausiai su pavojumi nesusiduriame, todėl šis mechanizmas mums ima kišti koją. Tai – viena priežasčių, kodėl nėra lengva pasiryžti keisti gyvenimo būdą. Smegenų senoji žievė linkusi rinktis lengviausią laimės ir atpildo hormono dopamino gavimo būdą – cukrų, riebų maistą, kavą, alkoholį, socialinius tinklus ir kt. Pradėjus sportuoti ar maudytis šaltame vandenyje turi praeiti kiek laiko, kol smegenys pripras malonumų gauti iš sunkių iššūkių ir fizinio krūvio. Bet stengtis verta.

Regėjimo gerinimo stovykla “Šalin akinius!”

„Apatija, depresija yra susijusi su dopamino ištaškymu. Gyvename besiblaškydami: „Kas parašė? Reikia greitai atrašyti!“. Socialiniai tinklai, telefonas, kompiuteris kuria nuolatinę įtampą, smegenyse zuja mintys. Mes net užmigt dėl to negalim, esame per daug išsiblaškę. Žmogui reikėtų išmokti pabūti ramybėje. Kiekvienas skambutis ar patiktukas skatina dopamino išsiskyrimą. Neįdėję jokių pastangų gauname atpildą smegenyse, dėl to mūsų neurotransmiteriai po truputį išsenka – prasideda depresija. Per daug malonumų išderina mūsų nervų sistemą. Norint to išvengti, reikia daryti dopamino detoksikaciją. Turime išmokti kartas nuo karto pabūti asketiškai, be gyvenimiškų malonumų. Tam labai gerai tinka Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos stovyklos, kuriose mokama pagrindinių sveikos gyvensenos principų: sveikos mitybos, judėjimo, atsipalaidavimo, grūdinimosi. Nereikia bijoti sušalti – jau po dviejų minučių šaltame vandenyje pasireiškia teigiamas poveikis.“ – sako Ieva Auglytė.

www.sveikuoliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

Scroll to Top

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.