Sausio 1-ąją sveikuoliai eketėse paneigia juokingiausius mitus apie šaltą vandenį

Pirmąją naujųjų metų dieną viso pasaulio ledinių maudynių mėgėjai susitinka eketėse taip palaikydami vieni kitus ir akivaizdžiai paneigdami visuomenėje esančius mitus apie šaltą vandenį. Šįmet daugiau nei 20-yje Lietuvos miestų naujuosius eketėse sutiko sveikos gyvensenos ir grūdinimosi šalininkai.

Radviliškyje gyvenantis karo policininkas Tadas Grimaila ledinių maudynių renginius organizuoja jau ne vienerius metus. Jie jau tapo tarsi savivaldybės vizitinė kortelė. Tadas įvardina dvi didžiausias baimes išsimaudyti lediniame vandenyje. Tai baimė susirgti ir baimė būti kitokiu nei visi. “Mes gyvename savo mąstymo stereotipuose, vadovaujamės tomis taisyklėmis, kurias mums suformuoja aplinka, žiniasklaida, TV, artimieji ir kt. Ir tą dažnai sunku pakeisti. Žinau vieną, jei labai norėsi, tu tai ir padarysi. Jei ne, tada dar ne tavo laikas. Baimė susirgti išnyksta iš karto, kai išsimaudai lediniame vandenyje. Ne vienam ji dingo, dings ir jums”, – sako trijų dukrų tėtis. Dvi dukros jau išbandė maudynes žiemą, mažoji dar laukia savo eilės.

Grūdinimusi jau seniai besidomintis uteniškis Mantas Navikas džiaugiasi, kad Utenoje susibūrę nemažai bendraminčių, kartu organizuojančių žiemos maudynių renginius: “Kai prieš septynis metus Simonas Dailidė iš Lietuvos sveikuolių sąjungos pradėjo „30 dienų iššūkį“ ir prie jo iniciatyvos ėmė jungtis vis daugiau žmonių, aš neištvėriau  – taip pat išbandžiau eketę. Mano fizinė ir emocinė būklė ėmė gerėti. Tai tapo mano gyvenimo būdo dalimi. Daug metų vis girdėdavau: „daugiau vaikų nebeturėsi“, nors aš ir mano draugai turime nemažas šeimas. Dažnai sako „bus pūslės uždegimas“, tai tiems, kurie to prisibijo, patartina pūslę ištuštinti po maudynių”.

Artūr Pluša iš Vilniaus rajono (Jašiūnai) teigia, kad maudynės šaltame vendenyje sukelia daug teigiamų emocijų ir pasididžiavimą, kad eisi ne dauguma, kuri vengia išeiti iš komforto zonos.  “Kai nustojau vartoti alkoholį ir rūkyti, pradėjau stengtis gyvent sveikau, norėjau įrodyti pačiam sau, kad viskas yra tik mano galvoj. Yra komentuojančių maudynes šaltame vandenyje, kurie sukioja prie smilkinio pirštą.  Aš šypsausi, nes dar niekada nebuvau geresnės fizinės formos nei dabar. Žinau aiškiai, kad grūdinimasis stiprina imunitetą”, – sako Artūr, kiekvieną sekmadienį suburiantis 15-20 žmonių maudynėms šaltame vandenyje.

Šiaulietis Remigijus Daugėla yra girdėjęs dar įdomesnių mitų apie šaltą vandenį: “Žmonės baiminasi, kad galima nušalti galūnes taip, kad jų veikla nebeatsistatys, peršalti inkstus ir kitus organus, na, ir savaime aišku, tapti impotentu, o išlindus iš eketės iš karto skambinti 112”.

Vyras teigia, kad jam už patį grūdinimąsi daug svarbiau skatinti žmonių bendrystę, kad jie atvažiuotų, pabūtų gamtoje tarp bendraminčių, pasikrautų teigiamų emocijų. Prieš du metus pradėjęs grūdintis vyras džiaugiasi, kad  per tą laiką bendruomenė išsipletė nuo 3-5 žmonių iki 50-70 žmonių. Ir patvirtina, kad dėka maudymosi eketėje visiškai nebeserga peršalimo ligomis.

Asta iš Telšių šalčio kelią pradėjo labai užtikrintai. Sugriuvus sveikatai ji į eketę dar nedrįso lipti, jautėsi perdaug išsekusi, neužtikrinta. Šalto vandens baimė nugalėjo, atrodė įlips, susirgs, peršals. Moteriai buvo diagnozuota stuburo išvarža, nepadėjo jokie vaistai ir lašalinės, nepadėjo niekas, ką siūlė medicina. Raminamieji taip pat nepadėjo, buvo pasiūlya operacija. Tačiau praėjusių metų rugsėjo 1 d. dviejų dukrų mama save suėmė į nagus: “Jokių savaitėj kartą, jokių kai bus laiko. Aš užsibrežiau sau, kad tai darysiu kasdien.”

Moteris tvirtina, kad joga, kvėpavimas pagal Wim Hof metodą jau po 2 mėn  praktikos davė rezultatus, sveikata ėmė taisytis. Per šiuos 4 mėn ji nei karto nesirgo peršalimo ligom, nors namie dvi dukros tikrai ne kartą sirgo. “Supratau, kad maudynės mane stiprina, grūdina. Stiprėja ne tik imuninė sistema tačiau ir galvoje šviesiau, daugėja ištvermės. Kasdien tai atlikus vis labiau didėja pasitikėjimas savimi, diena tampa laimingesnė, lengviau priimu dienoje kylančius išsūkius, lengviau reaguoju į stresą. Dabar tikiu, kad mūsų galimybės tikrai beribės. Tik reikia tikėti, judėti ir išmesti žodį NE iš savo žodyno”, – šalto vandens privalumus vardija Asta.

Tauragiškis Ernestas pasakoja nuolat jausdavęsis suvargęs, nuolat kovojantis su peršalimo ligomis, tad šaltas vanduo tikrai atrodė ne jam. Bet per metus, du jam patiko išsikelti kažkokius tikslus, iššūkius sau: per tris mėnesius įveikti 1500 km pėsčiomis, dviračiu per metus nuvažiuoti 10.045 km. Šaltas vanduo taipogi sulaukė savo eilės. Ankstyvą pavasarį jį išmėginęs pavasarį pajautė didelį energijos pliupsnį. “Laikui bėgant pastebėjau jog neliko peršalimo ligų. Maudausi dabar jau treti metai be pertraukų. Tai tapo mano gyvenimo dalimi. Artimieji džiaugiasi už mane, jog aš turiu mėgstamas veiklas. Visada žinojau jog Tauragėje yra žmonių kurie maudosi, bet kažkur vieni. Šią žiemą sugalvojau jog reikėtų susiburti bedram tikslui. Esam dar jauna bendruomenė, bet žmonės dalyvauja, renkasi noriai, užaugsim dar”, – žada Ernestas.

Vilnietė gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė naujuosius taip pat sutiko eketėje: ”Vis daugiau studijų ir tyrimų atliekama apie šalčio naudas. Tie klaidingi mitai yra iš įpročio – nes man taip mama, teta sakė (jos nieko nenutuokia apie šaltį) ir edukacijos stokos. Be to yra labai didelė baimė, kad tuoj sušalsiu, o tai reiškia susirgsiu. Peršalimos ligomis sergame kai “pagauname” virusą, o ne kai mums šalta. 

Šaltą vandenį nori ar ne kas dieną praktikuojanti Ieva gailisi, kad jos studijų metais neteko girdėti apie gyvenimo būdo pokyčių ir šalčio terapijas, o tik daug informacijos apie medikamentinį gydymą. Tačiau dabar labai džiaugiasi turėdama galimybę išbandyti ir patirti šalčio naudą pati: “Šaltis grūdina charakterį, man padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Būdama lediniame vandenyje suvaldau kvėpavimą, geriau miegu, turiu daugiau energijos”, – dalinasi gydytoja.

Sigita Labutienė, www.sveikuoliai.lt