Vilnietė Namida Pocienė (66 m.) per keletą metų nepraleido nei vienos Lietuvos sveikuolių sąjungos (LSS) organizuotos cukraus detokso ir senjorų stovyklos „Mes galim!”. Prieš tai Namida iš gydytojų buvo gavusi vienintelį išsigelbėjimą – vartoti gražiai įpakuotus vaistus iki gyvenimo pabaigos. Negalėdama su tuo sutikti, moteris uoliai ėmėsi savo sveikatos pati. Jos pasiryžimas ir rezultatai buvo įvertinti LSS valdybos ir jai suteiktas 2023 m. metų sveikuolės vardas.
Nuo vaistų visam gyvenimui iki 108 žingsnių basomis
Rūpinimasis sveikata įgavo kitą prasmę prieš gerus tris metus. Gydytojams nustačius keletą negalavimų, supratau, kad gaunu vienintelį išsigelbėjimą – vartoti vaistus, dar ir gražiai įpakuotus, iki gyvenimo pabaigos. Štai čia ir prasidėjo ieškojimai. O kas ieško, tas ir randa. Taip pamažėle pradėjau rytais vaikščioti po rasotą vėsią žolę, šerkšno nuklotą žemę, sniegą. Tai jau tapo mano kasdienės rutinos dalimi – 108 žingsniai. Ir vandenį prisijaukinau, o gal atvirkščiai, vanduo mane. Kiekvieną rytą po šaltu vandeniu duše namuose ir keletas kartų per savaitę ežere, jūroje, vandenyne, upelyje, kas tuo momentu arčiausia. Ar tai teisingiausias kelias, tiesa, ir be vaistų, kas žino? Aišku viena, mane tai stiprina.
Pirmą kartą apie sveikuolius išgirdo mokykloje
Apie sveikuolius išgirdau dar besimokydama vidurinėje mokykloje, kai tik prasidėjo pirmosios sveikatos mokyklos Palangoje. Su kokiu įdomumu klausydavau draugių apie maudynes žiemą jūroje, grūdų valgymą, vaikščiojimą, mankštas ir t.t. Kaip prisimenu, mintis sukdavosi apie lieknėjimą, grūdinimąsi. Kadangi universitete maisto prekes dėstė a.a. Ksavera Vaištarienė, tai labai daug žinių teko pasisemti pačiomis įvairiausiomis temomis, ypatingai mitybos. O vyro pusseserės Danutės Kunčienės pažinojimas, sekimas jos veiklos tiek su sveikuoliais, tiek su vegetarais, galiausiai kaip žolintės, leido gilinti manąjį pažinimą.
Stebinantis stovyklos dalyvių pokytis
Esu dalyvavusi septyniose LSS organizuotose stovyklose: cukraus detokso, senjorų stovykloje „Mes galim!” ir keletoje nuotolinių paskaitų. Drąsiai sakau, patiko viskas! Kokią praktiką bepaimčiau, paskaitą, šokius, mankštas, sutartinių dainavimą – viskas tiko, patiko, buvo kaip tik man, apie mane, dėl manęs, kad gerėčiau, tobulėčiau ir dalinčiausi su kitais. O maistas – tobulas. Ir jeigu pirmoje stovykloje atrodė, kad didokas krūvis, gausa žinių, o kada permąstyti, kada susidėlioti, pailsėti, tai vėliau supranti, kad organizatorių tikslo tokio būta – kuo daugiau žinių perduoti, temų išdiskutuoti, praktikų atlikti, o toliau, prašome, namuose ramiai sau dėliokitės, gryninkitės, kas tinka, sau pritaikykite. Pritrenkiantis dalyvių pasikeitimas: tiek išorinis, tiek vidinis, lyginant pirmos dienos vaizdą su atsisveikinimo momentu. Lyg ir tik keturios dienos, o pokyčiai stebuklingi, be nė vienos išimties.
Kasdienybėje labai svarbu rėžimas
Smagu anksti keltis, aišku, ir anksti gulti. Pirmoje dienos pusėje, po mankštos bei pusryčių, planuoju rimtesnius darbus, daugiau susijusius su protine veikla, o į dienos pabaigą darbeliai įgauna lengvesnę formą. Dieną įtraukiu bent jau man gyvenimo kokybę gerinančias praktikas, tokias kaip: kvėpavimo, regėjimo gerinimo, fizinės būsenos stiprinimo pratimai.
Su dukra maudosi Atlanto vandenyne, su sūnumi – eketėje
Mano vyras, mūsų vaikai ir anūkai – didieji palaikytojai: tik daryk, tik važiuok, dalyvauk. O šiais metais smagu buvo išgirsti anūką man tik grįžus iš sveikuolių stovyklos sakant, kokia kitokia močiutė grįžo. Tas tiesa, grįžtu sklidina ramybės, džiaugsmo, meilės, su dar stipresniu apkabinimu ir šviesa akyse.
Mūsų šeima visa judanti, prijaučianti sveikai gyvensenai. Kažkas senokai net yra pasakęs, kad sportas – savotiškas kultas mūsų šeimoje. Vyras nuo jaunystės sporte, o baigęs aktyvų sportą liko prie savo kasdienės rutinos. Visi draugaujame su vandeniu. Kaip smagu, lankantis pas dukrą, su žentu Atlanto vandens galia pasikrauti. Nors mažoji anūkėlė dar reikalauja daugiau laiko, ir tai su dukra ištrunkame į jos pamėgtas fizines veiklas, o ir su ežero bangomis vėjuotu metu pasigalinėti spėjame. Sūnus – eketės krikštatėvis. Iš jo perėmiau Wim Hof metodo praktiką.
Nėra jokio didvyriškumo maudytis šaltame vandenyje
Kai kurie žmonės, matydami mano draugystę su vandeniu šaltuoju metų laiku, įžiūri didvyriškumą. Jokio čia didvyriškumo nėra, kai tiesiog pamilsti vandenį, įvertini jo galią ir ypač pasakišką būseną po – atsipalaidavimą, išsikrovimą, išsilaisvinimą, atsinaujinimą.
Būryje bendraminčių slypi didžiulė jėga, kuri visuomet tik dar labiau sutvirtina
Kiekvienas žmogus praeina jam skirtą gyvenimo kelią. Jo pasirinkimas, koks tas kelias, ir kaip jis nori juo keliauti. Svarbu suvokti, kas įtakoja tave, tavo savijautą, kada jautiesi pilnas energijos, kas tave sekina. Ir vieną dieną viskas išsigrynina. Linkiu visiems kuo anksčiau suprasti, kaip mes patys galime sau padėti, pagerinti gyvenimo kokybę, džiaugsmingą norą gyventi puoselėti, dovanoti vienas kitam šilumą, meilę. Matau žmones, kurie patys domisi sveika gyvensena, skaito, praktikuoja, keičia įpročius. Nuoširdžiai rekomenduoju pasidomėti Lietuvos sveikuolių sąjungos veikla, pabūti vienoje ar kitoje stovykloje.
Gintarė Mockevičienė, www.sveikuoliai.lt
3 komentarai apie “Vaistus visam gyvenimui iš gydytojų gavusi 2023 metų sveikuolė Namida: „Sveika gyvensena leidžia gyventi be vaistų.“”
Visada zaviuosi tais zmoguciais, pagalvoju… kazin ar as galeciau?… turbut neee…
Paklauskit D. UNIKAUSKO
KAS BUS PO KELERIU METU
Na ir kas bus???